Sovietmečio idėjai nebuvo lemta išsipildyti. Erdvėlaiviai turėjo kilti be starto aikštelės ar net kilimo ir tūpimo tako (Video) (2)
Pagal 1974 m. pasiūlytą Rostislavo Aleksejevo ir lėktuvų gamintojos „Suchoj“ „Albatros“ paleidimo sistemą sovietinis erdvėlaivis turėjo būti paleistas ant erdvėlaivio-nešėjo, nuleisto nuo hidraulinės baržos galo. Tai taip ir neįvyko, bet štai kaip tai būtų atrodę, rašo „New Atlas“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„YouTube“ kanalo „Hazegrayart“ naujausiame vaizdo įraše vaizduojamas įsivaizduojamas sovietinių laikų erdvėlaivio paleidimas į kosmosą, kurį parengė lėktuvų gamintojas „Suchoj“, žinomas dėl savo reaktyvinių naikintuvų, ir hidraulinių bei antžeminio poveikio transporto priemonių specialistas Rostislavas Aleksejevas, tikriausiai geriausiai žinomas kaip vyriausiasis Kaspijos jūros monstro ekranoplano prototipo konstruktorius.
Tai esą buvo trijų pakopų erdvėlaivių paleidimo sistema, galinti nuskraidinti erdvėlaivį į dangų be starto aikštelės ar net kilimo ir tūpimo tako. Visas pakopas būtų galima grąžinti ir naudoti pakartotinai.
1974 m. pasiūlytos sistemos pagrindas buvo 70 m, 2 000 tonų sverianti hidraulinė barža, vadinama „Albatros Momentum Block“. Ant jos galinės dalies turėjo būti 91 m ilgio delta sparno lėktuvas „Albatros Carrier Aircraft“, sveriantis 1 250 tonų, visiškai pripildytas degalų ir turintis skysto deguonies ir skysto vandenilio raketą, galinčią išvystyti 7,84 mln. kN traukos jėgą.
Ant jo galinės dalies būtų daug mažesnis 49 m ilgio „Albatros Raketoplan“ erdvėlaivis, sveriantis vos 320 tonų su pilnu kuro baku ir savo 1,96 mln. kN raketa.
Plane buvo numatyta, kad antrosios pakopos lėktuvas-nešėjas paleis raketas, papildydamas degalų atsargas iš 180 tonų talpos atsargų, esančių baržoje. Tai pagreitintų baržą iki hidraulinio greičio, tada labai sumažėtų pasipriešinimas, ir barža pasiektų maždaug 180 km/h paleidimo greitį, praėjus mažiau nei dviem minutėms po raketų paleidimo.
Tuo metu po lėktuvo nešėjo sparnais atsirastų pakankama keliamoji jėga, kad būtų galima pakilti į orbitą, ir tuomet jis išstumtų erdvėlaivį į didelį aukštį, kol šis atsiskirtų ir toliau judėtų orbitos link savo raketų galia, o lėktuvas nešėjas sklandžiai nusileistų į Žemę ir nusileistų.
Šis nepaprastai keistas pasiūlymas taip ir nebuvo patvirtintas.