Išaiškintas Saulės „ramusis periodas“ (1)
Saulę tyrinėjantys mokslininkai, tikėtina, išsiaiškino, kodėl mūsų gimtoji žvaigždė veikė ne taip aktyviai ilgiau nei įprasta. Tyrimai parodė, kad ilgesnis periodas, kai Saulė veikia ne taip aktyviai, gali būti susijęs su plazmos judėjimu pačioje Saulėje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Paskutinis Saulės veiklos silpnėjimas, vadinamasis „soliarinis minimumas“, buvo fiksuojamas 2008 metų gruodį. Jis tęsėsi ilgiau nei įprasta – 12,6 metų. Tai ilgiausias ciklas per 200 metų. „Soliarinio minimumo“ metu Saulė yra mažiau aktyvi, atsiranda mažiau dėmių ir žybsnių.
Tyrimą atliko mokslininkė Mausumi Dikpati su kitais JAV mokslininkais iš Nacionalinio atmosferinių tyrimų centro Kolorado valstijoje. Nustatyta, kad Saulės aktyvumas susilpnėja ir sustiprėja ciklo, trunkančio 10,7 m., metu. Kadangi nuoseklūs Saulės veiklos tyrimai pradėti nuo 1755 metų, nuo to laiko yra suskaičiuoti 24 tokie Saulės ciklai.
Dvidešimt trečiasis ciklas, kuris pasibaigė 2008 metų gruodį, buvo ilgesnis nei įprasta. Buvo fiksuojama mažiausiai per visą šimtmetį Saulės dėmių (vietos ant Saulės paviršiaus, kur yra padidėjęs magnetinis aktyvumas) ir žybsnių. Naujojo tyrimo duomenimis, tokio ilgo Saulės aktyvumo sumažėjimo galima priežastis – pokyčiai Saulės „juostiniame transporteryje“. „Juostinio transporteris“ – tai srovės, panašios į vandenyno sroves Žemėje. Saulės „juostinis transporteris“ nešioja plazmą ištisai per visą paviršių iki poliaus. Poliuje plazma nugrimzta iki Saulės šerdies, tada vėl pakyla iki ekvatoriaus.
Per dvidešimt trečiąjį ciklą šios ugnies srovės išsidriekė ištisai per visą paviršių nuo vieno poliaus iki kito. Tuo tarpu ankstesnių ciklų metu srovės išsidriekdavo tik per du trečdalius viso kelio. Anot mokslininkų, srovių pailgėjimas lėmė grįžtamojo srauto sulėtėjimą. Todėl, anot mokslininkų, dvidešimt trečiasis Saulės ciklas tęsėsi ilgiau nei įprasta.
