Kelionė laiku įmanoma be laiko paradoksų. Ką sako nauja teorija

Tai, kad lyg neseniai buvo straipsnis apie tai, kad kelionės laiku atgal neįmanomos. Be to, laikas nėra matmuo pats iš savęs, tai kaip gali keliauti tuo, ko nėra?

Tokia teorija man tinka.

Kaip tik antra karta perziurejau seriala Dark. Ten is daugybes paradoxu, buvo paliestas butent ir sis atvejis. Kai pagrindinis veikejas, bande nusizudyt, bet ji isgelbejo. Gelbetojas, pasake, kad jam neimanoma mirti, nes jau egzistuoja senesne jo versija, kaip irodyma, issitrauke ginkla ir paleido suviu serija i auka, bet ginklas nei karto neissove. Ginkla nukreipe i siena ir iskart pasigirdo suvis.

tuscia rasliava apie nieka. Laikas yra viena is sferu, kur zmogus niekada nieko padaryt negales, nes nera igaliotas kazka daryti. Vienintelis dalykas ka galime daryti, tai branginti laika nes jo neturime daug, ir pragyventi savo asmenini gyvenima taip kad nebutu geda nei pries save, nei pries kitus, nei pries Dieva, kuris ir dave si gyvenima.

Jei pripažintume multivisatų galimybę, galima pamiršti linijinį laiką su savo paradoksais ir kilpomis. Kiekvienas pasirinkimas gali būti traktuojamas kaip išsišakojimas tarp multivisatų su skirtingais pasirinkimais. Tokiu atveju grįžimas atgal ir senelio nužudymas tą seką tiesiog nuvestų kitu keliu, o tokių galimų kelių - praktiškai begalybė. Tada Dannas3 minėta situacija iš Dark serialo būtų mažai tikėtina (nors ir įmanoma) - veikėjas būtų lengvai nužudytas ir laiko linija pasuktų kitu keliu, nei iš kurio atvyko gelbėtojas.

Juokingiausia tai, kad laiko branginimas veda į nuolatinę Dabar akimirką. O ji yra begalinė.

Koksndar dievas? Pats tuoj galėsi būt dievu...