Blogos žinios iš didžiausio Saturno palydovo. Žlunga viltys surasti nežemišką gyvybę. Kas nutiko (Video) ()
Mokslininkai padarė pesimistiškesnes išvadas apie tai, ar išorinių Saulės sistemos planetų palydovuose yra gyvybės.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujo tyrimo, paskelbto žurnale „Astrobiology“, autoriai padarė nuviliančias išvadas apie galimą didžiausio Saturno palydovo Titano gyvybę. Mokslininkai mano, kad šis pasaulis greičiausiai nėra tinkamas tokiai gyvybei, kokią mes žinome. Taip pat šis tyrimas rodo, kad gyvybės kituose Saturno palydovuose, kaip ir Jupiterio palydovuose, greičiausiai nepavyks rasti, rašo „Phys“.
Astronomai jau daug metų bando aptikti nežemiškos gyvybės požymius ir kitose Saulės sistemos planetose, ir jų palydovuose. Mokslininkus ypač domina Saturno palydovai Titanas ir Enceladas, taip pat Jupiterio palydovai Ganimedas ir Europa. Manoma, kad po šių pasaulių paviršiumi yra dideli, gilūs skysto vandens vandenynai. O vanduo veikia kaip visų žinomų gyvybės formų tirpiklis. Tai yra, ten gali būti gyvybės.
Kalbant apie Titaną, didžiausią Saturno palydovą, kuris yra padengtas metano ežerais, mokslininkai mano, kad po šio pasaulio paviršiumi yra didžiulis vandenynas, kuriame bendras vandens tūris yra 12 kartų didesnis nei visų Žemės vandenynų.
Tačiau naujo tyrimo rezultatai rodo, kad lūkesčius dėl nežemiškos gyvybės paieškos Titane reikia gerokai sumažinti. Galų gale, greičiausiai jo vandenyne gyvybės nėra, o tiksliau, to tikimybė yra labai maža.
Mokslininkai įvertino organinių molekulių, kurios galėtų būti pristatytos iš Titano paviršiaus į jo požeminį vandenyną, kiekį, naudodamiesi smūginių kraterių duomenimis. Kai kometos nukrito ant Titano, jos suardė jo ledinę plutą ir leido organinėms molekulėms prasiskverbti į požeminį vandenyną.
Mokslininkai išsiaiškino, kiek organinių medžiagų ten gali patekti kasmet. Paaiškėjo, kad per šį laikotarpį į Titano vandenyną patenka tik 7,5 tonos paprasčiausios aminorūgšties, vadinamos glicinu, kuri sudaro gyvybei būtinus baltymus. Glicino molekulinės struktūros pagrindą sudaro anglis. Mokslininkų teigimu, tokio glicino kiekio neužtenka, kad vandenyne vystytųsi nežemiška gyvybė.
Tyrimo autoriai teigia, kad Enceladas, Ganimedas ir Europa turi labai mažai paviršinės anglies, o palyginti su šiais pasauliais, Titane yra daugiausia organinių medžiagų. Taigi, jei Titano vandenynas greičiausiai neturi sąlygų palaikyti gyvybę, tai kituose trijuose pasauliuose to gali nebūti.
Nors šie tyrimai neprideda optimizmo ieškant nežemiškos gyvybės Titane, 2028 m. planuojama misija – tyrimų sraigtasparnis „Dragonfly“ aplankys šį Saturno palydovą, kad ištirtų prebiotinę chemiją arba kaip organiniai junginiai savaime susitvarko ir sukuria gyvybę.
Iki šiol tik vienas erdvėlaivis nusileido ant Titano. Tai padarė Huygens zondas prieš 19 metų. Jo dėka mokslininkai pamatė, kaip atrodo Titano paviršius.
