Skristi į Marsą ir jame pasilikti nori šimtai savanorių

juokinga, kai Amerikieciai dar didesnes sumas skiria armijai, ir kuriu dalis nueina suniui ant uodegos (rase apie kazkoki sraigtasparni kuri sukurti atsiejo apie 10mlrd, bet jis taip ir neisvydo dienos sviesos), o cia jiems tokios "juokingos" sumos gaila kelionei i marsa

Supranti, jeigu praneš, kad skraidins į marsą, tai visi matys skrenda ar ne, o "slaptas" sraigtasparnis, žinai... Ne vien Lietuvoj pinius plauna

Būtų bobų, tai ir aš skrisčiau

10 milijardų yra tikrai juokinga suma kaip už skrydį į marsą. Tokią sumą galėtų sau leisti ir Bilas Geitsas Ką jau kalbėti apie visą USA valstybę.

skrisciau su salyga kad bus pastatyta pilnai autonomiska gyvenviete. vanduo, maistas, transportas, zaliavu kasyklos, nuolatinis rysys su zeme, ir zinoma ne homiku kompanija o ir moteru bent dvi vienam vyrui bet tai prizadet galetu kalnus o isgabentu kaip i sibira ir sakytu pasigamink pats

Net keista, kad kažkokie mokslininkai ir NASA užsiima tokiomis nesąmonėmis. Manau dauguma iš tų 500 tik pajuokavo, kiti keistuoliai mano, kad Marse kaip JAV prerijose ar blogiausiu atveju Afrikos pusdykumėse. Iš tikro žmogui būtu lengviau Antarktidoje išgyventi, negu Marse. O ką ten veiks žmonės? Po mikroskopu pakišti akmenį nereikia siusti astronauto su gėrimais, valgiais, muzikomis ir t. t. Manau 10 mlrd. galima daug naudingiau panaudoti žemėje, kurti visokias energiją taupančias technologijas, siusti palydovus į kitas planetas, galiausiai pravalgyti.

^^^ Taip, kurgi ne, NASA dirba vieni idiotai ir neturi ką veikti..ir kaip gi jie niekuomet nepaklauso delfio komentatorių, nusėdusių forumuose? Juk šie astrofizikos profesoriai geriau žino viską visais gyvenimo atvejais, o jei į jų genialias galvas neateina mintis "ką jie ten veiks", vadinasi NASA išties Tiesiog pusgalviai tikri..

skrisciau tikrai, su bobom ar beju ir gyvenimo pabaigoje manau visvien atsirastu galimybe gryzti i zeme kai technologija patobules

: tie savanoriai linkę iškeisti kasdieninį bifšteksą į įvairovę ir nuotykius

As jau dabar nemegstu busimu marsieciu D

Pffff. Pirmai progai pasitaikius isskrisciau. Pagalvokit, ka cia zemei nuveiksi per gyvenima? Dirbsi dirbsi dirbsi, paatostogausi kur nors ir toliau dirbsi kaip eilinis niekur nepasizymejes "pilietis". Tuo tarpu isskrides pirmu reisu i marsa TU atversi nauja istorijos lapa kuriam bus irasyta tavo pavarde, jau nekalbant apie nuotykius kuriuos patirsi. Blemba, vien tik nuskrides ir pirma diena uzsimuses, jau busi daugiau nuveikes nei zemei iki 80 metu nugyvenes ir padveses. O i klausymus, kam to reikia... Taigi jau seniai zinoma, kad reikia "skleistis" jei nori, kad zmonis kaip rusis isliktu, uztenka akmenuko is kosmoso siuo metu, kad musu rusi sunaikintu, tam ir reikia krasutytis ir marsa n beyond. O tie pirmi kolonizatoriai padetu pamatus marse, po kazkiek laiko gal pradetu teraforminga ir t.t.

Na jo, 500 drasuoliu, pastytu jiems pries nosy raketa su erdvelaiviu tai jauciu visi issilakstytu, liktu kokie 6-5 beprociai

tai labai gerai pvz daug metu nasa jiesko panasos planetos i zeme ir nieko nerado. tai gal patys susikurkime ta planeta . nuskride zmones pastatis kaska atskris daugau gal net padaris stiklini gaupta kad oro butu ir zole pases. tai butu naujas ivikis kosmonautikai. o jus cia sedit ir jusu 1galva priliksta 100 nasa mokslininku galvom? cia tik mazas straipsnis o pilna ir isami informacija atsakitu i jusu visus klausimus. beto gerai pagalvojus ir pats skrisciau. as buciau vienas is pirmuju zmonu isilaipines marse. o vaikai mokintusi mano gyvenima kaip mes mokinames apie kolumba. beto is nasa gauciau nemokamai valgit ir pns ir kurciau valstibe toke koke as noreciau beto jei taptu valstibe kaskiek plocio priklausitu Lietuvai ne vien butu nasos ar jav. o technlogijas sustu gal kada ir grisciau i zeme:)

as manau kad jai rimtai toks skrydis butu prganizuojamas tai atsirastu ne 500 o 5 milijonai norinciu, o atrinktu pacius protingiausius, pacius stipriausius.. jai kas nors turi kitokia nuomone nei daugumos iskarto beprotis ?

Šiaip tai nenorėjau pirmo komentaro rašyti, nes kelionė į Marsą amžiams manau daugiau spaudai ar dėmesiui pritraukti, ar tiesiog ko nors buvo pasakyta: jei tokia kelionė galima, tai apsvarstom, o kaip bus taip bus, greičiausia nieko nebus. O ką tenai nuvykę žmonės darytu, ką jei eksportuotu? Juk jiems reikės maisto ar pastoviai medžiagų savo gyvenvietei atstatyti. Žmonės atrado Ameriką dėl ekonominės naudos. Ieškojo vieno, o rado visai ką kitą. Jei kam trūksta žemės siūlau apsigyventi Antarktidoje, Afrikos ar Australijos dykumuose, Lietuvos miestelyje Didžiasalyje ir ten kurti šviesią ateitį. Beje, ten ir mokslinių atradimų būtu galima padaryti daug didesnių, nei kaip rasti prieš milijardą metų sudžiuvusią bakteriją ar iš ugnikalnio išsviestos magmos gabalą.

Aš asmeniškai taip pat sutikčiau dalyvauti tokioje misijoje (čia hipotetiškai, jei turėčiau kokių nors nepamainomų privalumų tokiai misijai), pašvęsti likusią gyvenimo dalį tokiai prasmingai misijai tikrai niekis, tuo labiau galimybė būti įamžintam istorijoje.. Tik būnant Marse mane kankintų 1 baimė, programos nutraukimas po pirmųjų misijų. Jei kolonizatoriai būtų priklausomi nuo žaliavų atkeliaujančių iš žemės ir dėl kokių nors priežasčių misija būtų nutraukta ( pvz. Žemėje kilusio karo) tai būtų nekas kolonizatoriams, be žaliavų gavybos pramonės.

Zemes mase nuo zmoniu pasidarys per didele, va ka tada daryt reiks? Manau sito reikejo senai siekti o ne kariauti paziurekit kokios karu "kainos", uzuot kariave leistu pinigus ant tokiu projektu bent nereiktu po to kas antram straipsny verkt, kad zmoniu kiekis zemeje kritiskas. Jau vien apart to karo afganistane buvo galima pagamint tiek elektriniu ir vandeniliniu automobiliu ir dykai isdalint, kad pusei jav ne nereiktu to iskasamo kuro. Wapsie viskas cia nelogiska, o apie skrydzius i marsa tai JAV tik sneka, cia kaip ir su tuo menulyje issilaipinimu, snekejo snekejo kol galeke reikejo kino studijos pagalbos prasyt... Cia jei kas skris kada tai arba kinai arba japonai, Amerikieciai tundros ir debilai tingi i kiema iseit, skris jie i marsa jauciu puse amerikonu ne nezino kas tas marsas wapsie...

taip, tu tikrai buvęs Marse ir žinai, ką galima rasti, o ko ne. Ko pats į Didžiasalį nesikraustai?

Vaaaaaaaau...... kiek daug puikių idėjų galima išgirsti ir iš jūsų. Bet leiskit jums kai ką pasakyti, visi mes esame drąsus, kol sėdime prie savo išmaniųjų telefonų ar kompiuterų. Čia sėdėdamas galiu teigti bet ką. Galiu meluoti, išsidirbinėti ir vaidinti tikrą erelį. Bet ar aš tada nebūsiu kiškis drąsuolis ? Žiūrėdamas tokius filmus kaip armagedonas aš pasiryžęs aukoti savo gyvybę dėl visos žmonijos. O šiuo atveju, aš taip pat lipčiau į tą metalinę dėžę, kitaip dar vadinama erdvėlaiviu, kuris nuneštų mane į tolimąją Marso planetą. Būčiau kaip koks Kolumbas. Po kokių 500 šimtų metų išgarsėčiau, kaip pirmasis žmogus išlipęs Marse. O kas žino ? Galbūt paskelbčiau save amžinu Marso planetos prezidentu, juk Armstrongas taip ir padarė. Kaip nuostabu būdų padaryti kažką tokio, tokio žiauriai prasmingo ir nerealaus. Manau taip mąsto tikrai daugelis. Daugelis paprastų žmonelių, kurie kartas nuo karto pasvajoja. Svajoti yra gerai, bet mes visada persitengiame. Matot, mūsų svajonės niekada neįvertina baimės ir panikos faktorių. Čia ir yra pati didžiausia problema. Daugelis moksliukų, advokatų ir kitų žmonių tikrai gali ryštis skrydžiui, nes turi puikią vaizduotę. Bet ji nėra tiek daug išlavinta, kad galėtų įvertinti visus pavojaus faktorius su kuriais tektų susidurti. Kaip jau kažkas minėjo, didžioji dalis žmonių išsilakstytų tą pačią akimirką, kai būtų gautas NASA sutinkimas jų skrydžiui. Kiti atkristų per treniruotes ir psichologinius pasirengimus, jie neištemtų. Galiausiai jau išrinkitieji apsišlapintų prieš pat skrydį. nereikia pamiršti, kad pati kelionė truktų 5-6 mėnesius. Manote niekas neišprotėtų ? tiek laiko išbūti uždaroje patalpoje, toli nuo savo planetos yra tikrai ne juokas. Ar įsivaizduojat tą jausmą, kai esate uždaryti kambaryje, tačiau iš jo išeiti jum neįmanoma. Atidarius duris viskas pražūtų, visos jūsų svajonės, o tuo labiau ir drąsa. Čia dar ne viskas. Mūsų "užkariautojams" tektų gyventi metalinėje dėžėje ir pačiame Marse. Jūs niekada daugiau neišeitumėte į lauką pasivaikščioti, o kostiumai jus galiausiai pribaigtų. Didžiulės radiacijos dozės, raumenų atrofija, viskas susidėtų į vieną nepakeliamą kančią. Nuo radiacijos nemirtumėt iš kart. Gyventumėt ir kiekvieną dieną silpnėtumėm, tokia būtų jūsų didybės ir drąsos kaina. "Bet palaukit, viskas čia juk dėl kilnaus tikslo. Aš esu didvytis, nes aukoju savo gyvybę dėl žemės gyventojų, bet ar tikrai ? Ar tikrai jiems to reikia ?" Tokiose vietose ir palūžtų žmogaus psichika. Nepadėtų jokie psichologai ir jokios žinutės iš žemės. Juk tu būtum visiškai vienas kažkokioje smėlio ir akmens planetoje. Tu būtum pasmerktas mirti, o mirtis čia nebūtų didinga. Juk galiausiai žmogus pats sumanytų nutraukti savo gyvenimą. Tai jums ne žaidimas ir ne svajonių pasaulis. Filmuose visada į žmones gali šaudyti, o kulkos nuo herojų tiesiog atšoka. Tik klausimas, ar jos atšoktų ir nuo mūsų Marso "konkistadorų". Turbūt supratot, kad visos šios apklausos ir savanorių rinkimas yra visiška nesąmonė. Visi šie duomenys, kad žmonės pasirenge skristi Marsą yra juokingi. Tai parodo tik mūsų kvailumą, o ne drąsą. Aklai puolant į pražūtį pavyksta išgyventi tik išrinktiesiems, ar mes tokie ? Ar mes išrinktieji ? Tokie galbūt ir bus pirmieji žmonės, kuriems teks teišsilaipinti. Nesvarbu su bilietu atgal ar be jo. Šie žmonės bus išrinktieji, o ne eiliniai piliečiai atrinkti atlikus apklausas ir perėjus fizinio pasiruošimo treniruotes. Tikiuosi tai bus kažkas panašaus į Apollo misijų narius. Šiems žmonėms reikia jausti pagarbą, jie nugalėjo baimę ir parodė naujas žmogaus galimybes. Nepamirškim kur yra Mėnulis ir kur yra Marsas. Dabar tirinėkim jį pasitelkdami robotus ir kitas technologijas, o pasvajoti dar spėsime, o ir svajoti galime kada tik širdis geidžia.

Ligthfire, kalbi apie fantaziją, bet ar pas tave ji nėra sudaryta iš daugybės spalvotų paveiksliukų su daugybe dirbančių robotukų ? Jie visi dirba kaip vienas ir stato žmonių būstus, ju namus ? Štai iš namų išeina žmonės su skafandrais ir imasi darbo. Pasatato didžiulį šiltnamį ir ten augina bulves. Tikiuosi, kad jiems nekiltų klausimų dėl GMO., nes jie turbūt turėtų ir kitų problemų. Ką čia bekalbėti apie visas E raides ir kitus maisto priedus. Nors palauk, mes ne apie tai. Mes apie vaizduotę. vaizduotė galingas įrankis, bet įsivaizduojant neturėtum pamiršti fizikos dėsnių ir žmogaus galimybių. Kaip manai, kaip daug šiais laikais žmogus galėtų nuveikti Marse ? Tikiuosi nepradėsi kalbėti apie daržus ir ten augančius cukrinius runkėlius. Iš tavo komentaru surpatau, kad ten pradėtum siųsti įvairių profesijų žmones. Tai tau ne kita šalis už jūros. Kur nuvykęs gali nukirsti medį ir iš jo pasistatyti sau namą. Tai tau ne žemė, kurioje pasodinęs grūdą gali užsiauginti sau duonos, tai dar net nėra žemė, kurioje galėtų gyventi pakankamai didelė žmonių kolonija. O čia dar išlenda tavo drąsa ir noras ekspementuoti su žmonėmis. Žiūrėti, kaip juos veikia kokios nors sąlygos. Ar tai nėra kiek ne humaniška ? Viską galime išspręsti daug paprasčiau, be tokių drąstiškų bandymų. Žmonės turi pakankamai laiko Marso užkariavimui, tai kokio velnio ten lėkti ir stengtis padaryti tai, kas dabar yra neįmanoma ? Man atrodo, kad pervertini Marso galimybes. Tai raudona planeta, kurioje tikrai būtų sunku pradėti kokią nors naudingų iškasenų gavybą. Pagal tave viskas taip paprasta, atrodo, kad visi ten galime persikraustyti tuojau pat. Ar tai nėra kiek vaikiška fantazija ?