Skristi į Marsą ir jame pasilikti nori šimtai savanorių

O tavo pasisakymai "turime pakankamai laiko" nėra vaikiška fantastika? Gal turėkim omeny faktą, kad branduolinis ginklas buvo išrastas jau po 2 pasaulinio karo, kad visatoje apstu mums pražūtingų objektų ir jie nelauks ten tūkstančius metų, kol pagaliau žmonės susiprotės ir pradės kolonizuoti kitas planetas? Sakot turim kur išleisti tuos pinigus žemėje? Aš manau kitaip. Marso kolonizavimas būtų didžiulis technologinis, psihologinis ir dar visoks žingsnis žmonijos istorijoje. O žemėje išleisti pinigus kokiam tai Petro tvarto modernizavimui laiko tikrai per akis. O jei mus sunaikins ar patys susinaikinsim, tai koks tikslas buvo tam tvartui didesnį prioritetą skirti, nei kolonizavimui? Žemė ne amžina, kas žino kada išnyksim, kaip dinozaurai?!

Ir vėl išlenda tavo susinaikinimo scenarijus. Po galais, ar mes tiek kvaili ? Jei mes tiek kvaili, kad susinaikintumėm, tai kaip toks kvailas padaras galėtų pasiekti Marsą ir ten išgyventi ? Tam reikėtų daug daugiau proto, nei susinaikinti. Ir vėl man įrodai, kad kolonizacija yra neįmanoma. Taip, to niekas nežino. Mūsų išnykimo datos nežino niekas. gal tai nutiks kitais metais, o galbūt tai atsitiks po daugybės tūkstančių metų. Didozaurai po žemę savo milžiniškas šiknas nešiojo net kelis milijonus metų. Kiek metų tave nešioja, 20 ? Kiek žemė metų nešioja žmogų ? 200 000 ? O tokį kaip dabar gal tik kokie 4000. Palyginus su dinozaurais mes gyvensim dar labai ilgai.

klaidingai interpretuoji mano žodžius - aš taip niekur nesakiau ir nesakau.

Aš irgi tikiuosi, kad turėsim tiek pat laiko, kiek dinozaurai tobulėjimui. Tad kosminio luito apokalipsė neatrodo tokia reali. Tačiau nepamirškim mūsų prigimties - karai. Taip pat mes ieškome visatoje protingų būtybių. Ir jei atrasim, tikėkimės, kad jie bus draugiški...

Dėl klaidingo interpretavimo nežinau. Tu tiesiog nematai jokių rimtesnių sunkumų. To aš nesuprantu.

Pasakysiu tiesia šviesiai: nevykčiau į tokia misiją kolonizuoti Marso. Tie visi drąsuoliai tėra tik žmonės kurie nemato pavojų arba jų rimtai neįvertino. Kolonizuoti Marsą tikrai per anksti kaip jau sakyta reikia modernizuoti tą Petro tvartą, kad lygiai taip pat galėtume daryti Marse. Viskas tikrai nėra taip paprasta, suprantu atsiūs iš žemės tas medžiagas ir keleta kolonizatorių bet abejoju jog po 6 mėnesių kelionės skardinės dydžio kambariukyje jie kibs prie darbo pamatę tuščią dykynę kurią turės pažboti norint išgyventi. Visi jūs tik "kokie tie žmonės bus didvyriai nuvykę į Marsą" "Nauja pradžia žmonijai" "Juos istorijos vadovėliuose minės visada" ir panašiai. Net jeigu Tu būtum vienas iš tų "drąsuolių" kas iš to Tau? Taip tu išgarsėsi galbūt, visi žinos tavo pavardę, būsi herojus. Tačiau viskas staiga baigsis neišvengiama mirtimi ir visi tie pasiekimai baigsis tuo jie nebeturės jokios prasmės. Suvok koks Tu mažas esi Visatoje. Mes esam tik gyvūnai apėmę visą žemę ir skverbiamės jau tuoj tuoj į Marsą! Man nerūpi ar rytoj staiga ateis pasaulio pabaiga ar dar kasnors. Tiesiog visas gyvenimas yra beprasmis prieš mirtį.

Dinozaurai neturėjo galimybių pakesiti savo likimo, kaip dabar turime mes. Jie nebuvo pakilę į kosmosą ir net nesvajojo apie kitas planetas. Tos pačios atominės bombos gali tapti mūsų išeitimi nuo kosminių apokalipsių. Viskas ką sukūrėme tik padidina mūsų, kaip rūšies išlikimą. Prigimtis karai, gerai, sutinku. Bet protas daug ką irgi čia reiškia. Jeigu mūsų prigimtis dar yra kariauti, tai gal geriau pabandykim jos atsikratyti prieš skrizdami į kitas planetas. Po galais, neskleiskim tos bjauriosios savo pusės.

kalbi nesamones. jai tu nedrystum nereiskia, kad nedrystu niekas, o as i tokia kelione skrisciau, kad ir zinodamas, kad mirsiu. Ir tikrai buciau daugiau isgyvenes, pamates,patyres uz visus zemes gyventojus kartu sudejus

Įdomiai čia įsivėlė diskusija.Tad pabandysiu čia įsikišti ir aš. Šiaip palaikyčiau kolonizavimo idėją ir kuo greičiau, aišku įvertinant galimybes. Bet jei šis variantas svarstomas NASA tai manau tam rimtas pagrindas yra, nes jie jau surinko nemažai duomenų ir tai nėra mūsų sapalionės ir spėliojimai o išvados. Manot ims ir išmes 10mlrd. kad pamatytu jog po mėnesio baigėsi maisto atsargos? O ten kažkas apie tks rašė - tai ne tas pats. Ten visų reikalingų medžiagų nuo ko galima pradėti. Taigi ten visa planeta. kaip mes galime galvoti apie tarpžvaigždines keliones, jei iki marso nesugebam nuvykti ir kolonizuot, bent bazę pastatyt. žinoma kai kuriems geriau sėdėti ir nieko nedaryti. Aš nenorėčiau skristi, bet nieko prieš kad atsiras žmonių kurie norės. Manau jei tai bus reali galimybė o ne tik straipsnis tai atsiras ne 500 o 500 000 iš kurių gal bent 5 atrinks. žmonės pašvenčia gyvenimą įvairiems dalykams, tad kodėl negali tokiai kelionei? o pagal dabartines tendencija kiek tu begerinsi tą Petro tvartą - jo vis vis negana. Ir jis niekad nebus pritaikytas marsui, kol tu jo ten neišbandysi. nepavyks misija - na ką padarysi, turėsim rezultatus ir matysim, ar čia reiks dar tobulėti. jei niekas nebandytų, nerzikuotu, neatradinėtų tai kuo dabar būtume? Skrydžiai į kosmosą pareikalavo nemažai aukų, bet tobulėjam, net galim pagalvoti apie marsą. Tad nesuprasiu tokių žmonių kurie netik patys nenori kažko padaryti bet dar ir kritikuoja kažką darančius.

Man rodos, diskusija pasiekė fazę, kurioje verta surinkti argumentus už/prieš Marso kolonizavimą į vieną krūvą. Argumentai už: 1) Paspirtis inovacijoms. 2) Bendražmogiško tikslo atsiradimas. 3) 10 mlrd nėra nepakeliama našta didžiausioms valstybėms/kompanijoms. 4) Įvykus kataklizmui Žemėje, žmonija išliktų. 5) Išspręstų dabartinę žmonių pertekliaus Žemėje problemą. 6) Būtų galima galvoti ir apie misijas už Saulės sistemos ribų. 7) Marse egzistuoja iškasenos, priešingai nei TKS. Argumentai prieš: 1) Antarktidoje ar dykumose niekas negyvena, o ten aiškiai geriau nei Marse. 2) Techniškai sunku išgyventi a) radiacija b) dideli transportavimo iš/į Žemę kaštai 3) Neaišku, ar toks nuotykis kada nors ekonomiškai atsipirktų. 4) Naujakuriai gyventų fiziškai nepatogiomis sąlygomis. 5) Neaišku, ar žmonių išnykimo pavojus Žemėje yra realus trumpuoju laikotarpiu. 6) Marso kolonizavimas neišspręstų žmonių pertekliaus problemos visam laikui. Pabaigai, siūlau (ypač kosmoso kolonizavimo skeptikams) paskaityti G.K. O'Neill knygą "The High Frontier: Human Colonies in Space" (). Ji išleista 1976, po JAV Kongreso komisijos apie kosmoso kolonizavimą darbo rezultatų. Mano nuomone, knygoje gerai techniškai pagrindžiami atsakymai į visus "argumentus prieš", bet siūloma kolonizuoti asteroidus, o ne Marsą. Kai kurių autorių nuomone, pagrindinė priežastis, kodėl JAV nesiėmė asteroidų kolonizacijos buvo didelė krovinių kėlimo į kosmosą kaina.

Manau, kad per didelė tikimybė ten mirti. Ir šiaip ką ten veikti... Sėdėti kameroje dienų dienas. Nei lauk išeisi, nei paplaukiosi kokioj upėj ar jūroj. Naktį minus keli šimtai, dieną plius keli šimtai. Ir dar mažesnė gravitacija plius radiacija. Tiesiog rojus.

Muskietininx, Jau ten nepecituosiu visko, nes gausis tikrai ilgas postas... Būtent kai Marsą užpildysime žmonėmis, trauksim kolonizuoti kitų planetų. O žmonių prieaugis taptų ne problema, o išeitimi. Būtų daug žmonių naujakurių, kurių ~5 milijonai galėtų susėsti į vieną erdvėlaivį ir skristi kolonizuoti kitų planetų. Kitas dalykas, tai buvo straipsnis apie statybinių medžiagų gavybą iš smėlio ir t.t. (kažkur buvo straipsnis apie tai) Tad konstravimo problema, išplėtojus tą technologiją, išnyktų. Viską galėtumėm pasigaminti jau vietoje, nereikėtų didžiulių siuntų iš žemės. Tas žmonių perkėlimas turėtų būtų 2~3 milijardai į Marsą iki 2100 metų. Atsižvelgiant į tai, kad 1900 dauguma dar su arkliais keliavo, galiu duoti nemažų garantijų, kad transporto problema bus išspresta. O mūsų žemelė tikrai neišlaikys 20 milijardų žmonių. Pagalvok pats. Ir aš turiu omenį ne maistą, o apskritai gamtos išteklius. Jeigu net dabar JAV kišasi į artimuosius rytus dėl naftos, tai kas bus ateityje? Šakės! Visi norės būti pamaitinti, turėti namus ir galingas mašinas... Bet tai neįmanoma. Jeigu kažkokiu būdu sugebėsim pamaitinti alkstančius ( tarkim taip pat iš smėlio maistą gaut išeitų (sci-fi)) tai jie užsimanytų kitų dalykų, kaip kad sakiau - mašinos, namai, sklypai... Kitų planetų kolonizavimas būtų išeitis teritoriniam stygiui išspręsti. O branduolinės bombos išties gali padėti mus apsaugoti nuo asteroidų, tačiau nepamirškim kokiu tikslu jos buvo kurtos...

Marse vyrauja stiprūs šalčiai apie -125 žiemos naktimis, o "karštosiomis vasaros dienomis" Marso paviršius gali įšilti iki malonaus +25 laipsnių Celsijaus. O kas jums draustų apsivilkus skafandrą išeiti pasivaikščiot po Marso klonius? Gal ir neišeis ten picknicko padaryti, tačiau pasigrožėt būtų tikrai į ką Aišku reikėtų atsargiai rinktis laiką, juk ten siaučia labai didelės smėlio audros.

Antarktidos ir kitų atšiaurių vietų žemėje argumentą metantys žmonės dažnai pamiršta, jog jose nuolatos GYVENA žmonės - mokslininkai, medikai ir pan. Dažnausiai izoliuoti nuo pasaulio. Ir aš niekur nesakiau, kad misija į Marsą ar jo dalinis kolonozavimo procesas yra lengvas. Ne, jis daugelį kartų sudėtingesis už atšauriausių žemės kampelių. Bet tai nereiškia, jog tai yra neįmanoma. Tokie dalykai planuojami iš anksto - technologijos vystomos, žmonės ruošiami. Nuskristi į Marsą žmonių sukurti aparatai JAU gali. Klausimas yra finansinis bei logistinis - ar galima tai padaryti kryptingai, masiškai (t.y. daugiau skrydžių, didesni kroviniai, plius pilotuojami) ir įveikti visus kelionėje bei gyvenimo Marse metu iškilusius iššūkius? Aš manau, kad jau DABAR tai yra techniškai iš dalies įmanoma, tačiau tokį infrastruktūrinį didelį projektą vystyti reiktų gerokai daugiau lėšų bei, ko gero, tarpt bendradarbiavimo, o ne penio ilgumo varžybų, kas pirmas įsmeigs vėliavą.

Apie pinigus. Sakykim marsaeigis sveria apie 100 kg. Žmogus su visais jo ėdalais ir gėralais gali sverti net 1000 kg. O dar namelis, elektros generatorius, saulės batareika, visas svoris gali pasiekti net 10 000+ kg. O maistą reikės tiekti kelis dešimtmečius, tai dar +10 000 kg, jau nekalbant apie šiltnamį. Manau pajautėte kokia finansinė našta ten nobombinti žmogų. Apie grįžimą jau nekalbu.

Man tik labai keista kodėl jūs tai priešinatės? Ypač jei dalis bus finansuojama privačiomis lėšomis (kuo aš neabejoju, gi norės pasigirti - aš kolonizavau marsą). faktai: Vyks - savanoriai, ir Jūs nuo to nenukentėsit, o kaip nugyventi savo gyvenimą tai jau kiekvieno reikalas. nemanot kad turėti tikslą ir gyventi marse geriau negu neturėti gyvenimo prasmės ir jį kitaip pabaigti? Patys žinot kaip nematydami gyvenimo prasmės pabaigia. ką jie ten veiks - na čia šiaip kvailas argumentas. ką jūs veikiat? Manau jei reiktų įvardinti vienu žodžiu - egzistuojat. Ką veikia TKS, turbūt irgi nieko? Antarktidoje irgi? jei viskas butų atliekama racionaliai tai nebūtų tiek šiukšliu kosmose. Tad gal vietoj dar vieno ar kelių palydovų kurie po kelių metų virs kosmoso šiukšlėmis ir išsiūs ką nors. Bet čia galima bent mažą dalį argumento rasti, vis dėlto jei panaudoti šalies pinigai. O privačių lėšų investicija išvis visus jūsų argumentus nubraukia - jei vietoj kokios jachtos ką išsiūs. Resursų ten yra, galbūt ir retųjų. Galbūt laikui einat keleriopai padengtų misijos kaštus. o ypač jei pas mus baigsis resursų atsargos. būtų mestos nemažos inovacijos į ryšių, energetikos sistemas. Ir daugeli kitų sričių. Tad nematau rimtų argumentų prieš. O tokios lėšos palyginus su išlaidomis kariuomenei nėra jau tokios ir didelės. Tad tų lėšų Petro tvartas bet kokio atveju nematytų. Ir daugelio pasisakančių prieš požiūris atrodo "gyvenkim šia diena ir ignoruokim rytojų darydami prielaidą kad ateityje viskas bus gerai". p.s. T - ten taip ir parašyta - apie grįžimą ir negalvoja. Kelionė į vieną pusę. Manau išimtis - jei patys pasigamintų resursų.

Koks čia priešinimasis? Man atrodo, kad NASA/Google/ESA apie tokius projektus kalba sukryžiavę pirštus, ir privačiai tyčiojasi iš jų. Marso kolonijos simuliacija - puiku, įdomus eksperimentas, pasitarnausiantis nebūtinai kelionėms į Marsą. Ryšio technologijos - Marso čia išvis neverta painioti. Ryšys su roveriais palaikomas, o kalban apie signalo kokybės gerinimą - tai visų pirma jis orientuotas į kosmines observatorijas, Hayabusas ir panašius dalykėlius. Pastatyti kosminį šiltnamį galima ir be Marso. Nusileidimą/pakilimą galima išbandyti ir Žemėje, nes Marse sąlygos kur kas paprastesnės. Vienintelę realią naudą matau iš Marso technologijų vystymo - parsigabenti uolienų. Visa kita padaroma arba jau esamomis technologijomis, arba neskrendant į Marsą. O kad Marso vardas linksniuojamas dėl PR - tebūnie, man netrukdo. Gali kalbėti kad ir apie kelionę į pragarą, jei tai padeda išmušti pinigų žemiškiems ir artimojo kosmoso projektams. Rezultatas toks pats: vienintelės lėšos išleistos utopijoms ir apsiribos tik PR.

Aha, bus idomu ziureti vaizdo medziagas kaip jie badaus nepasisekus atgabenti krovinio ir galu galiausiai numirs OT pramoga liaudziai bus

Va va: dar viena priežastis, dėl ko artimiausiais šimtmečiais neturėsim ten bazės. TKS bet kada gali sustabdyti. Mėnulis pasiekiamas per savaitę. Neklusnius gali pargabenti per protu suvokiamą laiką nerizikuodamas sužlugdyti visą misiją. Laikyti žmones Marse - dar ir nerealus finansinis įsipareigojimas, kol išmirs. Visi siuntiniai turėtų būti dubliuojami ir siunčiami "traukinuku" - su mintimi, kad siuntinys nukeliaus ne anksčiau nei po kelerių metų. Ir štai ką matau, ko nebus "Hotel Mars" stiliaus simuliacijose arba TKS. Vos tik paaiškės, kad grįžti Žemėn nepakanka kuro (taip gali atsitikti įveikus 20-30% kelio), prasidės prievartavimai, išnaudojimas... Marsiečiai iš bado neišmirtų, jei vienas krovinys pasiklystų. Tik iš paskos sekantis krovinys būtų skirtas praalkusiems kanibalams. Realybės šou sėkmė garantuota!