NASA diegia nacionalinį meteoritų stebėsenos tinklą (0)
Jungtinėse Valstijose netrukus bus pradedamas įrenginėti į dangaus skliautą nukreiptų stebėjimo kamerų tinklas, pavadinimu „All-Sky Fireball Network“ („Viso dangaus bolidų tinklas“). Vaizdo kameros seks dangų ir registruos į Žemės atmosferą įskriejančius meteorus ir meteoritus. Anot NASA atstovų, kad dangaus akmenis būtų galima surinkti ir ištyrinėti, tokia sistema sudarys sąlygas mokslininkams sužinoti bolidų kritimo vietas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kol kas pastatytos ir veikia tik trys vaizdo kameros. Tačiau astronomai tikisi šalies mokyklose ir mokslo centruose įrengti tuzinus kitų meteorų stebėsenos centrų. Sekimo tinklą sudarys savo išvaizda žuvies akis primenančios išmaniosios vaizdo kameros, kurios įvykius danguje fiksuos nespalvoto vaizdo režimu. Bolidų kritimo trajektorijas ir jų smūgio vietas apskaičiuos specialios kompiuterinės programos.
Kaip informuoja NASA, kasdien Žemės atmosferon įskrieja maždaug 100 tonų kosminių uolų. NASA Meteoroidų aplinkos biuro direktorius Viljamas Kukas (William Cooke) pastebi, kad jei meteoritų medžiotojai turėtų galimybę sužinoti tikslias vietas, kur tie akmenys nukrenta, kai kuriais atvejais būtų gana paprasta tokius kosmoso egzempliorius susirankioti ir nereikėtų į kosmosą iškėlinėti brangiai kainuojančių kosminių zondų (tokį, pavadinimu „Hayabusa“ į asteroidą buvo nusiuntusi ir su asteroido paviršiaus mėginiais Žemėn parsiskraidino japonų kosmoso tyrimų agentūra JAXA).
„Rinkdami meteoritų bolidus, galėtume šį tą sužinoti apie jų kilmės šaltinį, - tvirtina V.Kukas. – Kas žino, galbūt vieną dieną savo rankoje laikysiu asteroido Vestos nuolaužą?“
Projekto iniciatoriai pripažįsta, kad didžioji dalis meteoritų taip ir liks niekad nesurasti – daug jų pūkšteli į vandenyną, pradingsta miškuose ar kitose sunkiai prieinamose vietovėse. Tačiau sekimo įranga būtų galima apskaičiuoti meteorų greitį, iš kurio būtų galima spręsti apie dangaus kūno dydį. Šia informacija ateityje galėtų pasinaudoti erdvėlaivių konstruktoriai, kurdami meteorų smūgiams atsparius kosminių laivų paviršius.
Automatizuota sistema aptinka danguje skriejančius meteorus, užfiksuoja vaizdą bei trajektorijos koordinates. Duomenys atnaujinami kas rytą, o trijų savaičių duomenų masyvai talpinami internete.