Ar gali gyvybė kosmose egzistuoti be planetų? Pateikė netikėtų įžvalgų ()
Kai kalbame apie nežemišką gyvybę, natūraliai darome prielaidą, jog ji tarptų kokioje nors planetoje ar palydove.
© Jacub Gomez (Public Domain) | https://www.pexels.com/photo/photo-of-solar-system-1142950/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Gravitacinis laukas suteikia daug privalumų – pavyzdžiui, leidžia palaikyti atmosferą ir skystą vandenį, iš kurių bent pastarasis būtinas visiems žemiškiems organizmams. Bet gal įmanomi ir kitokie scenarijai?
Keli mokslininkai teigia, kad taip. Daugybė organizmų Žemėje keičia savo aplinką, pritaikydami ją savo reikmėms. Ar žemiškų galimybių pakaktų sukurti tinkamą išgyvenimui aplinką kosmose? Pasirodo, taip. Norint išlaikyti skystą vandenį, reikalingas bent 611 paskalių slėgis – maždaug 0,6 proc. atmosferos slėgio.
|
Neretas organizmas Žemėje išlaiko daugiau nei 10 kilopaskalių slėgių skirtumą; net ir žmogaus galvos ir pėdų kraujagyslėse slėgis gali skirtis keliolika kilopaskalių.
Kai kurie organizmai labai gerai reguliuoja savo temperatūrą ir, bent iš principo, galėtų palaikyti ją tinkamą skysto vandens egzistavimui net ir kosmose, tiek ties Žemės orbita, tiek netgi Asteroidų žiede.
Aišku, vien teorinių galimybių tikrai nepakanka teigti, kad tokiose vietose gyvybė galėtų užsimegzti ar išlikti ilgą laiką. Visgi negalime atmesti tikimybės, jog gyvi organizmai, net ir gana sudėtingi, patekę į atšiaurią aplinką sugebės išgyventi ir nuskristi nuo vienos planetos iki kitos.
Be to, rezultatai atveria perspektyvą panaudoti šias gyvų organizmų savybes ruošiant tinkamą žmonėms gyventi aplinką kosmose. Pavyzdžiui, galbūt kada nors grynai biologinės kilmės terpė padės asteroiduose gaminti deguonį ir užauginti maisto.
Tyrimo rezultatai publikuojami žurnale „Astrobiology“.
