Harvardo-Smitsono astrofizikos centro tyrėjai specializuojasi baltųjų nykštukių susiliejimų procesuose, tačiau pastarasis jų atradimas – dvinarė žvaigždė – yra išties galaktinė retenybė. Kuo gi ypatinga ši viena aplink kitą besisukančių baltųjų nykštukių pora? Ogi tuo, jog abi žvaigždės skrieja labai arti viena kitos ir pašėlusiai greitai, vieną orbitos ratą apsukdamos vos per 39 minutes. Ne mažiau įdomu yra ir tai, jog per artimiausius keletą milijonų metų jų orbitos suartės tiek, jog šios mirštančios žvaigždės susidurs, susilies ir atgims kaip viena nauja žvaigždė.

„Šios žvaigždės jau nugyveno savuosius gyvenimus, – pasakoja astronomas Mukreminas Kiličius (Mukremin Kilic). – Kai jos susilies, žvaigždės tarsi atgims ir pradės antrąjį savo gyvenimą.“

Jog dviejų žvaigždžių susiliejimas įmanomas, neseniai rašėme. Lenkų astronomas Romualdas Tylenda su kolegomis išanalizavęs duomenis, priėjo išvados, kad „v1309 Scorpii“ iš tiesų yra glaudi dvinarė žvaigždžių sistema, kurioje žvaigždės yra taip arti viena kitos, jog, vertinant kosminiais masteliais, beveik liečiasi. Žvaigždės viena aplink kitą apsisukdavo per 1,4 dienos. Susiliejimo momentu gerokai suintensyvėjo žvaigždžių ryškis – devyniolikos dienų laikotarpiu 2008-ųjų rugpjūtį ryškis buvo padvigubėjęs. Pastarasis baltųjų nykštukių atvejis yra dar labiau kraštutinis vien dėl orbitos trukmės – 39 min.

Baltoji nykštukė iš esmės yra mirusi žvaigždė – į nedidelį erdvės lopinėlį sugniuždytas didžiulis medžiagos kiekis. Tai – liekana žvaigždės, kuriai nepakako masės virsti supernova. Nors tokio tipo žvaigždės mūsiškėje Paukščių Tako galaktikoje yra gana paplitusios, tarp 100 mlrd. tokių vos keletas savo egzistenciją baigia susiliedamos su kita baltąja nykštuke. Didžiąją dalį tokių retenybių yra aptikęs minėtasis M. Kiličius su kolegomis.

Pastaroji dvinarė žvaigždė SDSS J010657.39 – 100003.3 yra pirmoji astronomų aptikta sistema, kurioje, kaip tikimasi, žvaigždės dar tik ruošiasi susilieti. Dvinarė yra už maždaug 7,8 tūkst. šviesmečių nuo Žemės, Banginio žvaigždyne. Sistemą sudaro regima žvaigždė ir iš Žemės nematoma jos kompanionė, apie kurios egzistavimą sprendžiama iš regimosios žvaigždės svyravimo aplink neregimąją.

Regimosios žvaigždės masė mūsiškės Saulės masę viršija maždaug 17 proc., o antroji žvaigždė už Saulę sunkesnė 43 proc. Astronomai yra linkę manyti, jog abi žvaigždės sudarytos iš helio. Manoma, kad įvykus susiliejimui helio sintezės procesai atsinaujins ir abi žvaigždės išsigelbės, virsdamos viena atgimusia žvaigžde.

Tiesa, taip neatsitiks dar mažiausiai 37 mln. metų. Šiuo metu neįprasta pora ir toliau suksis viena aplink kitą išties pasiutusiu tempu – 1,6 mln. km/h (maždaug 434 km/s). Žvaigždes skiria vos 225 tūkst. km – atstumas, kone perpus mažesnis už tą, kuris skiria Žemę ir Mėnulį.

Baltosios nykštukės toje sistemoje skrieja taip greitai, jog savo apylinkėse gerokai iškreipia erdvėlaikį, skleisdamos vilnijančias gravitacines bangas, pasižyminčias orbitine energija. Būtent šios bangos iš lėto, spirale ir artina žvaigždes viena prie kitos. Dar keliasdešimt milijonų metų, ir savo gyvenimą pradės nauja žvaigždė. Kosminė meilės istorija su laiminga pabaiga?

Komentarai (3)