„1 000 000 000. Paslaptingi signalai iš kosmoso. Išlaisvino neaprėpiamą energijos kiekį“ ()
Mokslininkai žino apie 1 milijardą neutroninių žvaigždžių mūsų Galaktikoje.
© Stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=qko2RjQNTLk&t=69s
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Greitieji radijo žybsniai (FRB), itin galingi energijos išlydžiai, sklindantys iš tolimiausių kosmoso vietų, glumino mokslininkus jau daugiau nei dešimtmetį.
Jie nustatė, kad žybsniai tokie galingi, jog per milisekundę gali išlaisvinti tiek energijos, kiek Saulė išskiria per tris dienas.
Per daugelį metų mokslininkai siūlė daugybę neįprasto reiškinio paaiškinimų. Viena iš pateiktų teorijų yra ta, kad FRB yra neutroninių žvaigždžių, ypač tankių negyvų žvaigždžių liekanų, susidūrimo su kitomis neutroninėmis žvaigždėmis ar net juodosiomis skylėmis rezultatas.
|
Dabar, kaip išsamiai aprašyta dokumente, kuris buvo priimtas publikuoti „Astrophysical Journal“, Toronto universiteto mokslininko Dango Phamo vadovaujama komanda iš naujo pažvelgė į koncepciją, teigdama, kad sprogimus galėtų sukelti asteroidai, atsitrenkę į neutronines žvaigždes. Tai mažesnis susidūrimas, kuris vis tiek gali išlaisvinti neaprėpiamus energijos kiekius.
Tai įdomi nauja idėja apie šį reiškinį.
Komandos darbas iš esmės yra intriguojantis: jie įvertino tarpžvaigždinių asteroidų susidūrimų su neutroninėmis žvaigždėmis skaičių ir padarė išvadą, kad tai koreliuoja su apskaičiuotu Visatoje stebimų FRB skaičiumi.
„Daugelį metų buvo žinoma, kad asteroidai ir kometos, atsitrenkiančios į neutronines žvaigždes, gali sukelti į FRB panašius signalus, tačiau iki šiol buvo neaišku, ar tai vyksta pakankamai dažnai visoje Visatoje, kad paaiškintume stebimą FRB atsiradimo greitį“, – sakė D. Phamas „Space.com“.
„Mes parodėme, kad tarpžvaigždinių objektų (ISO), neištirta asteroidų ir kometų klasė, kuri, kaip manoma, yra tarp žvaigždžių visose visatose, gali būti pakankamai daug, kad jų poveikis neutroninėms žvaigždėms galėtų paaiškinti FRB!“
Ankstesni skaičiavimai, kuriuose atsižvelgta į du iki šiol pastebėtus tarpžvaigždinius objektus – „Oumuamua“ 2017 m. ir Borisovo kometą 2019 m. – rodo, kad panašių objektų gali būti nuo trilijono trilijono iki 10 trilijonų trilijonų – tai yra 1 su 26 nuliais. Vien Paukščių Take.
Mokslininkai žino apie 1 milijardą neutroninių žvaigždžių mūsų Galaktikoje. Atsižvelgdamas į šiuos skaičius, D. Phamas ir jo bendradarbiai apskaičiavo, kad vienas susidūrimas gali įvykti kas 10 milijonų metų vienai neutroninei žvaigždei, o tai atitinka stebimą FRB dažnį galaktikose.
Kai kometa ar asteroidas atsitrenks į neutroninės žvaigždės magnetinį lauką, ji gali iš karto išgaruoti „beveik šviesos greičiu“, kaip sakė D. Phamas „New Scientist“.
„Šis plazmos rutulys bus paleistas išilgai magnetinio lauko ir sukurs spinduliuotę, kuri gali sudaryti FRB.“
„Išsiskirianti energija priklauso nuo asteroido dydžio ir neutroninės žvaigždės magnetinio lauko stiprumo, kurie abu gali labai skirtis, keliomis eilėmis“, – „Space.com“ sakė bendraautoris ir Oksfordo universiteto astrofizikas Matthew Hopkinsas.
Anot M. Hopkinso, kiek daugiau nei pusės mylios skersmens asteroido išskiriama energija prilygtų „šimtą milijonų kartų energijai, kurią per metus sunaudojo visa žmonija“.
Komanda teigia, kad jei jų hipotezė yra teisinga, FRB skaičius gali padidėti, nes Visata sensta.
Tačiau reikia nuveikti daugiau, kad galėtume visiškai suprasti šiuos paslaptingus energijos pliūpsnius, nes stebime daugiau FRB, apskaičiavome, kiek jie energingi, ir geriau suprasime, kiek tarpžvaigždinių objektų yra bet kurioje Galaktikoje.
Be to, nauja hipotezė toli gražu nėra tobula. Pirma, yra tam tikrų tipų FRB, kurie atsiranda kelis kartus tame pačiame šaltinyje ir reguliariais intervalais – beveik kaip laikrodis – kurie, kaip nurodo „Universe Today“, nėra idealiai suderinti su iš pažiūros atsitiktiniais neutroninių žvaigždžių ir asteroidų susidūrimais.
Tačiau tai intriguojantis paaiškinimas, kurį reikia atidžiau išnagrinėti, nes duomenų vis gausėja.
