Netolimos galaktikos šerdyje – supermasyvių juodųjų bedugnių tandemas (3)
Už 425 mln. šviesmečių esančios, šypsenėlę primenančios galaktikos Markarian 739 branduolyje astronomai aptiko ne vieną, o išsyk dvi supermasyvias juodąsias bedugnes. Ši kosminė retenybė mokslininkams gali tapti puikia iliustracija aiškinantis, kas nutinka, kai susiduria dvi gigantiškos galaktikos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Supermasyvios juodosios bedugnės, kaip spėjama, tūno daugelio galaktikų šerdyse – taip pat ir mūsiškio Paukščių Tako centre. Bedugnė turėtų sverti milijonus kartų tiek, kiek sveria mūsų Saulė. Nepaisant to, jog pats supermasyvus objektas šviesos neskleidžia, jį dažniausiai supa intensyvus švytėjimas, kurį sukelia į bedugnę siurbiamos materijos dalelės.
Kartais galaktikų branduolių bedugnės spinduliuoja taip intensyviai, jog jos laikomos aktyviais galaktikų branduoliais. Tačiau tokio tipo juodosios bedugnės Visatos platybėse yra gana retos ir glūdi tik maždaug 1 proc. visų galaktikų. O aptikti galaktiką, kurios šerdyje tūno net dvi milžiniškos juodosios bedugnės, yra dar neįprasčiau. Astronomams tai yra tik antras toks atvejis per visą stebėjimų istoriją.
Astronomų įsitikinimu, tokie neįtikėtino masto destruktyvūs įvykiai kaip galaktikų susidūrimas gali paskatinti aktyviuosius galaktikų branduolius apsijungti, verčiant spinduliuoti didžiulius kiekius spirale į bedugnes sūkuriuojančių dujų. Įvykių horizonto link krentančios dujos įkaista iki fantastiškai aukštų temperatūrų, tad energiją spinduliuojama taip pat ir rentgeno spindulių diapazone. Tai leidžia manyti, jog kai kurios galaktikos tokiu atveju galėtų turėti du aktyviuosius branduolius – du kadaise įvykusio galaktikų susijungimo produktus. Tačiau kol kas dangaus stebėjimo profesionalams nieko panašaus aptikti nėra pavykę.
Atradimą padarę Merilendo, Havajų ir Jeilio universitetų mokslininkai stebėjimų metu naudojosi NASA Swift palydovinėje observatorijoje įrengtu teleskopu „Burst Alert Telescope“, kuris žymi intensyvios spinduliuotės šaltinius. Galiausiai antrąjį aktyvųjį galaktikos Markarian 739 branduolį pavyko aptikti rentgeno spindulių orbitiniu teleskopu „Chandra“. Antrasis galaktikos branduolys nėra matomas ultravioletinių, regimųjų ir radijo bangų spektre.
Astronomus jau senokai buvo apėmę įtarimai, jog rytiniame darinio Markarian 739 branduolyje gali slėptis aktyvi juodoji bedugnė. Galiausiai jie aptiko įrodymų, kad Markarian 739 objekte supermasyvių juodųjų bedugnių iš tiesų yra dvi. Tandemą sudarantys kosminiai kūnai vienas nuo kito nutolę per 11 tūkst. šviesmečių – tai prilygsta maždaug trečdaliui atstumo nuo Žemės iki Paukščių Tako branduolio.
Publikacija, kurioje pristatomas atradimas, bus įtraukta į artimiausią žurnalo „Astrophysical Journal Letters“ numerį.