Monstrinė žinia. „Rusija ir Kinija atidaro naują frontą“ ()
Nuo konflikto pradžios Maskva ir Pekinas tapo dar artimesniais sąjungininkais.
© Mil.ru, CC BY 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:The_flags_of_Russia_and_China.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kinija ir Rusija planuoja Mėnulyje statyti atominę elektrinę.
Branduolinė elektrinė skirta maitinti bendrą Kinijos ir Rusijos tarptautinę Mėnulio tyrimų stotį (ILRS), kurios statybą planuojama baigti iki 2035 m.
Tai buvo aptarta Šanchajuje vykusio pristatymo metu, kur vyriausiasis Kinijos 2028 m. misijos inžinierius Pei Zhaoyu kalbėjo apie elektros energijos tiekimo planus Mėnulio bazei.
Jis teigė, kad stotis galėtų būti maitinama saulės baterijomis arba branduoliniu reaktoriumi. Be to, planuojama Mėnulio paviršiuje nutiesti vamzdžius ir kabelius šilumai ir elektrai. Praėjusiais metais Rusija (per „Roskosmos“) paskelbė, kad kartu su Kinija nori Mėnulyje pastatyti branduolinį reaktorių.
|
Nors Kinija to oficialiai nepatvirtino, šios idėjos įtraukimas į pristatymą dabar rodo, kad Pekinas remia šį planą. Kinijos Mėnulio programos vyriausiasis kūrėjas Wu Wei Zhenas pažymėjo, kad Rusija turi didelę patirtį branduolinės energetikos srityje, ypač paleisdama reaktorius į kosmosą.
Anot jo, šį kartą tikimybė įgyvendinti idėją yra daug didesnė. Kinija turi didelių kosmoso ambicijų – iki 2030 m. ji nori išsiųsti astronautus į Mėnulį, o 2028 m. planuojama „Chang'e-8“ misija taps būsimos bazės pagrindu. ILRS projektas skirtas konkuruoti su NASA „Artemis“ programa, pagal kurią 2025 m. planuojama nuskraidinti amerikiečių astronautus į Mėnulį.
Kinija taip pat nori pakviesti 50 šalių, 500 akademinių institucijų ir 5000 užsienio mokslininkų dalyvauti ILRS. Šanchajuje taip pat kalbėję Rusijos mokslininkai pasakojo apie planus Mėnulyje ieškoti mineralų, vandens ir kuro.
Nors ILRS projektas buvo sumanytas dar prieš prasidedant Rusijos karui prieš Ukrainą, Kinijos ekspertai teigia, kad nuo konflikto pradžios Maskva ir Pekinas tapo dar artimesniais sąjungininkais.
Vakarų sankcijos apribojo Rusijos prieigą prie naujų technologijų, todėl bendradarbiavimas su Kinija padeda jai išlikti aktyvia žaidėja kosmoso srityje.
