Virš Lietuvos – meteorų lietus (3)
Šios savaitės naktimis Lietuvos gyventojai danguje kas valandą gali tikėtis pamatyti nuo keliolikos iki poros dešimčių ir daugiau meteorų per valandą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nuo liepos 28-osios, ketvirtadienio, keletą naktų tęsis kasmetis reginys – pietinių delta akvaridų meteorų srauto maksimumas. „Nors jis ir ne itin aktyvus, tačiau šiemet Mėnulio jaunatis [delčią pakeisianti šeštadienį] sudarys idealias sąlygas stebėjimams“, – rašo Astronomija.info.
Pasižiūrėti į delta akvaridus šiemet verta ir todėl, kad kasmet rugpjūtį lyjančio gausaus perseidų lietaus piką goš pilnaties šviesa. Patys pirmieji perseidai ims kristi taip pat šiomis naktimis, todėl jie prisidės prie delta akvaridų srauto.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba šiai savaitei prognozuoja debesuotas naktis, tačiau pro debesis turėtų švystelėti mėnulis ir, tikėtina, meteorai.
Meteorai krinta nelygiai pasiskirstę dangaus skliaute. Jų srautai vadinami pagal žvaigždynus, kuriuose yra taškai, iš kurių atrodo išlekiantys daugiausia meteorų. Žymiausi meteorų srautai yra perseidai, krintantys iš Persėjo žvaigždyno, ir leonidai, smingantys iš Liūto žvaigždyno lapkričio viduryje.
Persėjo žvaigždynas teka prieš vidurnaktį ir perseidų srautas, švysčiojantis visame danguje, pernakt stiprėja, intensyviausias tapdamas priešaušriu. O akvaridai savo vardą gavo nuo Vandenio žvaigždyno, jie juda nuo Pietų horizonto, geriausiai bus matomi tarp vidurnakčio ir aušros, rašo EarthSky.org.
Daugiausia meteorų nepriklauso jokiam srautui ir yra vadinami sporadiniais. Tokių atsitiktinai krintančių žvaigždžių tamsią naktį galima tikėtis suskaičiuoti nuo 5 iki 10.
Krintančios žvaigždės įspūdį sukuria vadinamasis meteoroidas – kosminėje erdvėje skriejantis mažų matmenų (nuo kelių mikrometrų iki kelių šimtų metrų) kietasis kūnas – dulkelė arba ledo gabalėlis. Į Žemės atmosferą 15-70 km/s greičiu įskrieję meteoroidai ir jų irimo produktai švyti, nes sąveikaudami su atmosfera, įkaista, lydosi ir garuoja.
Patys meteoroidai dažniausiai atsiranda yrant kometoms arba įvairių kosminių kūnų susidūrimų metu.
Kaip geriausia stebėti
Specialistų teigimu, esant galimybei stebėti reginio patartina išvykti už miesto ribų, ar bent įsikurti toliau nuo gatvių apšvietimo ar mašinų šviesų ir dangų užstojančių medžių.
Leiskite bent keliasdešimt minučių akims apsiprasti su tamsa, o apsipratę, venkite ryškios šviesos.
Kad neįskaustų kaklas, stebėkite atsisėdę arba atsigulę. Įsitaisykite patogiai keletui valandų. Jums padės termosas arbatos ir šiltesni rūbai. Žiūrėkite neįsitempę, tiesiog laisvai dairykitės po dangų, o akys pačios gaudys meteorus. Jei nešiojate akinius, užsidėkite, nes aštresnis regėjimas leidžia pamatyti silpnesnius objektus. Tačiau žiūronai ar teleskopas meteorams gaudyti nepagelbės dėl per siauro regėjimo lauko.
Jei jūsų fotoaparatas turi galimybę fotografuoti ilgomis (keliasdešimt sekundžių trukmės) ekspozicijomis, galite užfiksuoti šį reiškinį. Tiesiog padėkite fotoaparatą keletui minučių nukreiptą į dangų. O jei sugebėsite dešimtį sekundžių išbūti nejudėdami, nusifotografuokite dangaus fone.
Stebėti smagiau su entuziastų grupe – šūksnių „ar matei?!“ tikrai netrūks.
