Didžiosios pasaulio valstybės, galinčios vykdyti kosminius skrydžius, reguliariai prisimena Žemės gyvybei asteroidų keliamą pavojų ir vos ne pompastiškai prisiima atsakomybę išgelbėti pasaulį nuo masinių kataklizmų. Žinoma, tai daug geriau nei ginklavimosi varžybos, o taikiam tikslui tobulinamos technologijos.

Pasaulio gelbėjimo šūkiais dažniausiai „sužimba“ Rusijos (rašėme šiame straipsnyje apie branduolinės atakos planus) bei JAV kosminės agentūros (rašėme apie NASA planus koreguoti asteroidų orbitas), tačiau dabar prie jų jau prisijungė ir kiti „galiūnai“ – Kinijos bei Europos kosmoso agentūros.

Be to, tik prieš kelias dienas rašėme, jog Europos kosminė agentūra ketina 2015-aisiais metais paleisti du erdvėlaivius, kurių vienas dideliu greičių įsirėš į pasirinktą asteroidą, o antrasis stebės rezultatus – kaip šis smūgis keičia asteroido orbitą ir ar įmanoma tokiu principu jį pastumti į norimą pusę.

Labai jau panašų planą šiomis dienomis pristatė ir Kinijos mokslininkai – planuojama sukonstruoti saulės burės varomą erdvėlaivį (angl. solar sail-powered spacecraft) ir jį artimiausiais metais paleisti į kosmosą su savižudiška misija, kurios tikslas – smūgiuoti į pasirinktą asteroidą, siekiant pakeisti jo trajektoriją. Jeigu tai būtų pavojingas kosmoso kūnas, tai galėtų išgelbėti mūsų planetą nuo galimos katastrofos.

Dėl ko taip suaktyvėjo susidomėjimas apsauga nuo asteroidų? Tai vis tas nelemtasis Apophis. Šis asteroidas juda tiesiai Žemės orbitos link ir turėtų ją pasiekti 2029 metais. Remiantis 2004 metais atlikta prognoze, manyta, jog tikimybė, kad Apofis 2029 metais atsitrenks į Žemę arba į Mėnulį siekia 2.7 %. Kosminiais masteliais tai labai didelis skaičius. Tiesa, papildomi stebėjimai parodė, kad mirtį nešantis asteroidas 2029 metais su mūsų planeta tikrai nesusidurs, tačiau praskriejęs jai pro šalį pasuks Saulės sistemos ribose esančios „rakto skylutės“ link.

Kas toji „rakto skylutė“? Tai nedidelė sritis Saulės sistemoje, kur dėl planetos gravitacinio lauko asteroidas pasiduoda jos traukai ir keičia savo judėjimo kryptį į priešingą. Patekęs į „rakto skylutę“, kurios plotis – viso labo 2000 pėdų (apytiksliai 600 m), asteroidas kaipmat apsisuks ir grėsmingai pajudės Žemės link. Jei ne „rakto skylutė“, jis tęstų savo skrydį gigantiška orbita tolyn.

Taigi, pakeitęs savo orbitą Apophis labai pavojingai prie Žemės priartės 2036 metais ir potencialiai gali įvykti susidūrimas. Tokio įvykio tikimybė pagal 2009 metų NASA skaičiavimus siekia 4: 1 000 000. Tai nėra didelis skaičius, ir tikėtina, jog mūsų pasaulis išliks nenukentėjęs, tačiau pats priartėjimas bus rekordinis – 2036 metais Apophis nuo Žemės pralėks 29 280 kilometrų atstumu.

Kaip reaguoti į tokius skaičius? Tai jau asmeninis reikalas – optimistai sakys, jog neverta sukti galvos, pesimistai turės dar vieną puikią datą pasaulio pabaigai. Gi kosmoso agentūroms užduotis kur kas rimtesnė – net jeigu viskas ir baigtųsi sėkmingai, bet ar verta pasaulio likimą patikėti atsitiktinumui? Turbūt ne. Tad ir gimsta planai, kaip reiktų garantuotai pasaulį apsaugoti kad ir nuo nedidelės Apophis'o grėsmės.

Ką planuoja kinai? Beveik tą patį ką ir europiečiai. Kinijos mokslininkai ketina smogti Apofiui Saulės vėjo varomu erdvėlaiviu dar gerokai prieš tai, kai šis priartės prie Žemės 2029-aisiais. Tikimasi, kad išvystytas 90 km/s greitis erdvėlaiviui bus pakankamas, paveikti milžinišką uolos gabalą taip, kad šisai išklystų iš kurso ir nepataikytų į „rakto skylutę“, tuo pačiu ir nebekeltų pavojaus Žemei.

Kinai apskaičiavo, kad smūgiuoti 50 milijonų tonų masės asteroidą prireiks erdvėlaivio, kurį įgreitins vos 10 kilogramų sveriančios Saulės burės. Ir nors planuojant misiją įvertintos visos galimos situacijos, patys mokslininkai pripažįsta, jog keletas faktorių vis tik galėtų pakišti koją. Visų pirma, sunkiai prognozuojami Saulės vėjai gali smarkiai pakeisti tokio erdvėlaivio trajektoriją. Dėl to iškyla klausimas, ar erdvėlaivis apskritai sugebės pataikyti į asteroidą, mat planuojama misija labai primena užduotį su viena ore skrendančią kulka numušti kitą. Na, bet jei nepavyks kinams, tą patį eksperimentą pakartos ir ESA agentūra.

Komentarai (14)