Šansas yra! Mokslininkai paskaičiavo ateivių egzistavimo tikimybę ()
Dalyvauja tamsioji energija.

© ESO/Y. Beletsky, CC BY 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:ESO-VLT-Laser-phot-33a-07.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tyrėjai apskaičiavo protingos gyvybės egzistavimo mūsų Visatoje tikimybę dabar ir ateityje.
Jie sukūrė naują „gyvybės formulės“ modelį, kuris, jų teigimu, yra išsamiausias. Tačiau dauguma žmonių greičiausiai juo nusivils.
Taip yra todėl, kad naujas skaičiavimas parodė, jog gyvybės egzistavimo Visatoje už mūsų galaktikos ribų tikimybė yra 27 procentai – daug mažesnė nei 65 procentai amerikiečių suaugusiųjų, kurie mano, kad nežemiška gyvybė egzistuoja kitose planetose.
Tai pranešė Edinburgo universiteto ir Ženevos universiteto Šveicarijoje tyrėjai.
Siekdama atskleisti kitų gyvybės formų paslaptis, komanda sukūrė teorinį modelį, pagrįstą 1960 m. sukurta Dreiko lygtimi. Pagal modelį apskaičiuojamas Visatos plėtimąsis ir anksčiau buvo naudojamas kaip pagrindas tiriant, ar mūsų Galaktikoje egzistuoja pažangios civilizacijos.
|
Komanda teigė, kad savo skaičiavimų nenaudojo protingų gyvybės formų skaičiui nustatyti, o įvertino jų egzistavimo tikimybę.
Taip yra dėl tamsiosios energijos, kuri sudaro daugiau nei du trečdalius Visatos ir skatina jos plėtimąsi, todėl vystosi galaktikos ir galaktikų spiečiai. Šie spiečiai gali susijungti ir suformuoti žvaigždes bei planetas, kuriose galėtų egzistuoti nežemiška gyvybė, jei jos išliktų stabilios milijardus metų.
Tyrimas leido manyti, kad žvaigždžių formavimasis ir didelių planetų evoliucija galėtų tyliai susijungti ir „suformuoti kitą protingos gyvybės kartą“.
Vyriausiasis tyrėjas dr. Daniele Sorini iš Durhamo universiteto Skaičiuojamosios kosmologijos instituto sakė: „Tamsiosios energijos ir jos poveikio mūsų Visatai supratimas yra vienas didžiausių kosmologijos ir fundamentinės fizikos iššūkių.
Parametrai, kurie valdo mūsų Visatą, įskaitant tamsiosios energijos tankį, galėtų paaiškinti mūsų pačių egzistavimą.“
Tyrime, paskelbtame žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“, taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad ateityje gali atsirasti nežemiškų gyvybės formų, kurios šiuo metu neegzistuoja, nors nenurodyta, kiek laiko tai galėtų užtrukti. Tyrėjai įvertino tikimybę apskaičiuodami įprastos materijos kiekį, kuri per visą Visatos istoriją, siekiančią 13,8 milijardo metų, susijungė ir sudarė žvaigždes.
Tada jie atskyrė kiekvieną žvaigždžių spiečių pagal tamsiosios energijos tankį, kuris prisidėjo prie jų susidarymo. Modeliu prognozuojama, kad protingos gyvybės atsiradimo už mūsų galaktikos ribų tikimybė yra 27 procentai.
„Keista, bet nustatėme, kad net ir žymiai didesnis tamsiosios energijos tankis vis tiek būtų suderinamas su gyvybe, o tai rodo, kad mes galbūt gyvename ne labiausiai tikėtinoje iš galaktikų“, – sakė dr. D. Sorini.
Tyrimo bendraautoris ir Ženevos universiteto profesorius Lucas Lombriseras pridūrė: „Bus įdomu panaudoti šį modelį gyvybės atsiradimui skirtingose visatose tirti ir išsiaiškinti, ar reikia iš naujo interpretuoti kai kuriuos esminius klausimus, kuriuos užduodame sau apie savo Visatą.“
Dr. D. Sorini pridūrė: „Šiame etape negaliu pateikti tikslaus skaičiaus ar procentinės tikimybės rasti protingą gyvybę, nes modelis yra tik vienas žingsnis procese. Ateityje galėsimei pateikti tikslesnį skaičių. Mes neapsiribojame tiksliu lailotarpiu, kada gyvybė galėjo atsirasti praeityje, dabartyje ar ateityje“, – tęsė jis.
„Gali būti, kad daugelis gyvybės formų gali atsirasti daug vėliau Visatos gyvavimo laikotarpiu.“
2016 m. Ročesterio universiteto Niujorke tyrėjai taip pat panaudojo Dreiko lygtį, norėdami atsakyi į klausimą, ar žmonės Žemėje yra vienintelė kada nors egzistavusi technologinė rūšis.
Jie pranešė, kad tikimybė, jog civilizacija atsiras tinkamoje gyventi planetoje, yra mažesnė nei viena iš 10 milijardų trilijonų.
Tačiau net ir remiantis šia statistika, Ročesterio universiteto fizikos ir astronomijos profesorius ir 2016 m. tyrimo bendraautoris Adamas Frankas teigė: „Viena tikimybė iš trilijono reiškia, kad tai, kas nutiko čia, Žemėje, su žmonija, iš tikrųjų įvyko maždaug 10 milijardų kartų per visą kosminę istoriją.“