Ar egzistuoja pažangios nežemiškosios civilizacijos? Astrobiologai peržiūri Dreiko lygtį

Kodėl žmonės iš vis gimę tokiais egocentrikais? Kodėl ateiviai būtent turi naudoti aukštas technologijas? Gal jiems tarpžvaigždinės kelionės normalu kaip paukščiui skraidyti? Ai, bet palauk, gi žmogus be technologijų negali skraidyti, todėl tai neįmanoma. BULLSHIT I SAY!

Tam, kad rastų bendrą kalbą. Tarpžvaigždinės kelionės be technologijų? Būtų įdomu išgirsti pasiūlymus, kaip tai atlikti būtų galima.

Jei gyvybė susiformavo kosmose - jai keliauti kosmose būtų niekai.

Bet kokiai kelionei reikalinga energija.

Viename hawkingo filme jis svarsto, kodėl negali būti ateivių, kurie minta savo žvaigžde, tai gryna energija, tai kodėl negali būti gyvių kurie minta arba naudoja juodają energiją arba dar kokiu velniu? Kas mums atrodo nerealu ir neįmanoma, jiems per milijardus evoliucijos metų gali atrodyti normalu ir kasdieniška. Nustok galvoti apie visus kitus padarus vien spręsdamas pagal save. Žmogus yra nulis, ir tik technologijų pagalba tapo 0.00001.

Kodėl manai, kad žmogus yra visiškas nulis? Kaip technologijos jį pagerino? Iš kur tokie tikslūs matavimai? Žinoma, fantazuoti gerai, bet ir šauniausia fantazija telieka proto mankšta, jeigu jos neremia empiriniai duomenys. Juodoji energija kol kas tiesiog vienas iš variantų, Einšteino teorijos kosmologinės konstantos pakaitalas. Juodoji materija irgi kol kas daugiau hipotezių lygyje. Aišku tik, kad ji su mums įprasta barionine materija sąveikauja vien gravitaciškai. Visa tatai įdomu ir jaudina, nesiginčiju. Ar būtų žmogus pradėjęs galvoti apie skraidymą, jei nebūtų matęs aplinkui skraidančių paukščių ir drugelių? Pradiniai jo bandymai ir buvo bandymas pakartoti tai, ką regėjo. Tačiau tie bandymai buvo daugiau ar mažiau nesėkmingi, kol nebuvo suprastas pats principas, kas yra skrydis, kokios reikalingos sąlygos, kad skrydis išvis būtų įmanomas. Visas tas empirines žinias paskui apibendrino mokslas, nustatė dėsningumus. Tada tapo įmanoma kurti skraidančius aparatus, kurių skridimo principas skiriasi nuo tų, kuriuos regime gamtoje. Bet išsilaikymo ore principai tie patys. Tas pats pasakytina apie gyvybę. Dabar apie ją žinome daugiau ir fundamentaliau. Dėl suprantamų priežasčių, nuodugniausiai galėjo būti ištyrinėta CHNOPS gyvybė. Tačiau suprasti fundamentalieji gyvybės principai leido sugalvoti gyvybės formas, kurios būtų nepanašios į mums jau pažįstamas. Tačiau mes jas laikytume gyvybe. Bet ar tai reiškia, kad geriau ieškoti to, ko nesuprantame ir vargu ar išvis įmanoma, ar geriau skirti jėgas paieškoms kažko panašaus į tai, ką tikrai žinome egzistuojant?

Dėl skaraidymo, tai išradėjai pirmiau atrado principą kurio nebuvo galima nukopijuoti iš gamtos, tai lengvesnių už orą skraidymo aparatai, karšto oro balionai, dirižabliai, na bent jau ore tokių gyvūnų nėra. Tik po to sunkesni už orą, lėktuvai, kas jau buvo nukopijuota iš dalies nuo paukščių. O dabar į temą, mano lygtis. Jei visata yra beribė = begalybė, tai porotingų (technologinių), neprotingų, vienalasčių, net neorganinių, su kitokiu laiko supratimu, ar net žvaigždės viduje, asteroiduose, transformerių, vienaragių, ar dar bala žino kokių civilizacijų, ar gyvių irgi yra begalybė. Paprasta lygtis kaip 2*2

Ar kas nors bent akimirkai susimąstė kokio dydžio realiai yra šis skaičius?