Gryniausias objektas žinomoje Visatoje. „Sunkiai paaiškinama...“ ()
Astronomai atrado žvaigždę, kurioje stebėtinai nėra sunkiųjų cheminių elementų, o tai rodo, kad ją galėjo suformuoti pačios pirmosios Visatos žvaigždės.
© ESO/L. Calçada | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Artist%E2%80%99s_impression_of_WD_0816-310,_a_magnetic_white_dwarf_with_a_metal_scar_%28eso2403a%29.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Netoliese esančiame Didžiajame Magelano debesyje, Paukščių Tako palydovinėje galaktikoje, astronomai atrado keistą žvaigždę, vadinamą SDSS J0715-7334.
Tyrimas, paskelbtas išankstinio spausdinimo serveryje arXiv, rodo, kad šioje žvaigždėje beveik nėra sunkiųjų cheminių elementų, kurie susidaro supernovos sprogimo metu. Astronomai mano, kad ši žvaigždė gali būti tiesioginė pačių pirmųjų žvaigždžių, kurios Visatoje pasirodė daugiau nei prieš 13 milijardų metų, palikuonė.
Astronomai dabar mano, kad pačios pirmosios žvaigždės, žinomos kaip III populiacijos žvaigždės, susiformavo praėjus keliems šimtams milijonų metų po Didžiojo sprogimo ir buvo sudarytos tik iš vandenilio ir helio – dviejų cheminių elementų, kurie užpildė Visatą ankstyvojoje jos istorijoje.
|
Šios žvaigždės vėliau sprogo kaip supernovos ir užpildė kosmosą cheminiais elementais, sunkesniais už helį. Astronomijoje jos vadinamos metališkomis (metallicity). Metalais prisotintos dujos tapo kitos žvaigždžių kartos, žinomos kaip II populiacijos žvaigždės, pagrindu. Vėliau šios žvaigždės taip pat pradėjo sprogti kaip supernovos ir užpildė kosmosą visais mums žinomais cheminiais elementais, kuriuos galima rasti žvaigždėse ir planetose.
Dauguma Paukščių Tako žvaigždžių priklauso I populiacijos žvaigždėms, kurioms mažiau nei 10 milijardų metų. Tačiau astronomai mūsų galaktikoje taip pat atrado II populiacijos žvaigždžių, kuriose yra labai mažai metalų. Šios labai senos žvaigždės egzistuoja jau daugiau nei 10 milijardų metų.
Dabar astronomai Didžiojo Magelano debesies galaktikoje atrado žvaigždę su mažiausiu metalų kiekiu žinomoje Visatoje. Žvaigždėje SDSS J0715-7334 metalo yra apie 20 000 kartų mažiau nei Saulėje. Dėl to ji yra švariausia žinoma žvaigždė, kuri neužteršta sunkiaisiais cheminiais elementais.
Mokslininkai nustatė, kad šioje žvaigždėje yra labai mažai geležies, palyginti su kitomis II populiacijos žvaigždėmis. Dar labiau stebinantis atradimas buvo tas, kad šioje žvaigždėje yra labai mažai anglies. Tačiau žinomose Paukščių Tako II populiacijos žvaigždėse yra daug anglies.
Astronomai mano, kad ši žvaigždė galėjo susiformuoti kitaip nei kitos panašiai senos žvaigždės, atrastos mūsų galaktikoje.
SDSS J0715-7334 dydžio žvaigždei reikėtų santykinai mažo, šalto dujų gumulo, kuriam paprastai reikėtų sunkių cheminių elementų, tokių kaip anglis, kad dujos prarastų pakankamai energijos. Tačiau žvaigždėje beveik visiškai nėra anglies, todėl dujoms sunku pakankamai atvėsti, kad jos susidarytų. Astronomai vis dar glumina šios nuostabios žvaigždės susidarymas, nes ankstyvojoje Visatoje, ypač ankstyvojoje Paukščių Tako istorijoje, nebuvo pastebėtas joks mechanizmas, paaiškinantis jos susidarymą.
Galbūt prieš milijardus metų dujos skirtingose Visatos dalyse atvėso skirtingai, o gal vyko kažkas kita. Astronomai vis dar negali pateikti galutinio atsakymo apie šios žvaigždės kilmę.
