Už šios galaktikos driekiasi uodega. Ji ilgesnė už Paukščių Taką (Foto) ()
Apie tai, kad Vera C. Rubin observatorija suteiks mums tikrą šuolį kosmoso tyrinėjimo galimybėse, buvo žinoma jau seniai. Jau pirmosios bandomosios nuotraukos atskleidžia netikėtų žinių apie mūsų galaktinę aplinką.
© ESA/Hubble & NASA, ESO, J. Lee and the PHANGS-HST Team (CC BY 4.0) | https://en.wikipedia.org/wiki/Messier_61#/media/File:Spiral_arms_of_M61_hubble_april_2021.tif
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pirmieji Čilėje pastatytos Vera C. Rubin observatorijos vaizdai visoje savo didybėje parodo Mergelės galaktikų spiečių. Šio intriguojančio vaizdo analizė jau dabar suteikė savotišką staigmeną. Mat kadro kampe mokslininkai pastebėjo itin ploną žvaigždžių srautą, kuris tarsi driekiasi iš paskos galaktikai, kataloguotai numeriu M61. Pirminiai tyrimai rodo, kad ši struktūra pasižymi išties rekordiniu ilgiu.
Pirmosios nuotraukos iš naujojo observatorijos teleskopo buvo pristatytos dar birželį. Tada naujoji optika atskleidė nepaprastai įdomią Mergelės galaktikų spiečiaus sritį. Verta pabrėžti, kad tai jau gerai ištirtas dangaus plotas. Vis dėlto tai nekeičia fakto, kad to tamsaus, siauro žvaigždžių srauto, nusidriekiančio nuo už maždaug 55 mln. šviesmečių esančios skersinės spiralinės galaktikos Messier 61 (NGC 4303), niekas iki šiol nebuvo matęs.
|
Jį pastebėti nuotraukoje pavyko tik dėl išskirtinio Vera C. Rubin observatorijos jautrumo labai mažam paviršiniam ryškumui. Ankstesniuose vaizduose, darytuose kitais teleskopais, šių žvaigždžių tiesiog nesimato. Apie ką tiksliai kalbame? Mokslininkų teigimu, šios neįprastos struktūros ilgis siekia net 50 kiloparsekų, t. y. apie 163 tūkst. šviesmečių. Pats skaičius galbūt daug nepasako, tačiau verta prisiminti, kad mūsų galaktikos – Paukščių Tako, kuriame yra apie 400 mlrd. žvaigždžių – skersmuo yra maždaug 100 tūkst. šviesmečių.
Iš kur atsirado toks žvaigždžių srautas?
Tyrėjų manymu, silpnas, bet nepaprastai ilgas „žvaigždžių vėrinys“ iš tikrųjų yra gravitacijos sudraskytos nykštukinės galaktikos liekana, palikta M61 veikimo. Šis dramatiškas įvykis gali paaiškinti ir iki šiol nevisiškai suprastą žvaigždėdaros aktyvumo padidėjimą, užfiksuotą M61 galaktikoje prieš maždaug 10 mln. metų.
Naujausiame moksliniame straipsnyje atradėjai šią struktūrą lygina su Šaulio žvaigždynu, apgaubiančiu Paukščių Taką. Pastarasis taip pat susidarė dėl nykštukinės galaktikos irimo, kai ji skriejo aplink mūsų galaktiką.
Astronomai pripažįsta, kad tokie sąveikavimai tarp galaktikų nėra nieko neįprasto. Dar daugiau – galima sakyti, kad jie atspindi visuotinį didžiųjų galaktikų augimo mechanizmą, kai „prarijamos“ mažesnės kaimynės.
Vis dėlto verta atkreipti dėmesį į ką kita. Mokslininkai pabrėžia, kad M61 galaktika tyrinėjama jau daugelį metų. Atrodytų, kad viską, ką galima apie ją sužinoti, seniai žinome. Tačiau pakako sukurti observatoriją, galinčią matyti tamsesnius objektus nei bet kuris ankstesnis teleskopas, ir paaiškėjo, kad šalia galaktikos egzistuoja struktūros, kurių niekas nė neįtarė. Todėl galima drąsiai manyti, kad per savo dešimties metų stebėjimų programą Vera C. Rubin observatorija dar ne kartą mus nustebins, atverdama iki šiol nematytus objektus tiek artimoje, tiek tolimiausioje kosminėje erdvėje.
First-light images from the Vera C. Rubin Observatory have revealed a 163,000-light-year stream of stars emanating from the M61 galaxy, suggesting a violent past. https://t.co/slhyvntcCV
— Live Science (@LiveScience) November 16, 2025
