Kurgi plečiasi toji Visata?

Turint omeny, kad tamsiosios materijos pasiskirstymas pavienėse galaktikose yra skaičiuojamas būtent pagal sukimosi kreives, tai čia esi visiškai neteisus. Skaičius 220 km/s yra stebėjimų rezultatas, 300 km/s iš jo išvedamas nedarant jokių prielaidų apie tams.mat. pasiskirstymą ar tankį, nes gravitacinė sąveika yra konservatyvi (=energijos skirtumas nepriklauso nuo pasirinkto kelio, o tik nuo pradžios ir pabaigos sąlygų). Koks nors alternatyvus greitis gautųsi nebent skaičiuojant pagal MOND ar MOG teorijas, bet čia jau nežinau detalių.

_alvydas_, gravitacinis poslinkis yra lygus laiko suletejimui gravitaciniame lauke, todel sunku(neimanoma?) atskirti ar bangos ilgis mazesnis "iskeliavus" ar ilgis sumazejo jai "islipant" is gravitacinio lauko. Galima sakyti jog tai reliatyvu, ta pati priezastis ir kodel c vienodas nepriklausomai nuo gravitacinio lauko. Matuojant bangos ilgi mazesnio stiprumo gravitaciniame lauke ilgis bus didesnis, o didesnio stiprumo gravitaciniame lauke - mazesnis. Teoriskai galima butu atlikti eksperimentus kai bangos ilgis arteja prie planko konstantos, toks fotonas turetu buti isspinduliuotas, taciau krisdamas i gravitacini lauka turetu isnykti? (Keisti ekstremumai, o kur tvermes desnis?) Laiqualasse, na turejau omeny itin didelius spiecius, na jei jie nesusieti gravitaciskai tai galima juos nelaikyti objektais, nemaciau skaiciavimu negaliu pasakyti ar jie susieti gravitaciskai. Taciau nors ir mes susieti gravitaciskai su visa regimaja visata, visviena pletimas vyksta. Taigi cia tiesiog klausimas, kuri jega yra stipresne.

Bet jei patalpinsime kūną į Žemės vidurį kur r=0.5R ir tarsim, kad Žemės masė išsidėsčiusi tolygiai, tai m kuri dar turės reikšmės jo sukimuisi apskritimu bus lygi m=1/8 M(tūris mažėja proporcingai r^3) Tada v1_vidinis = sqrt(G(M/8)/(R/2) = 1/2*sqrt(GM/R) Šitą v1_vidinis padauginus iš 1,414 negausime pabėgimo greičio iš nagrinėjamos orbitos. Šiuo atveju tikras pabėgimo greitis yra didesnis nei sqrt(2GM/R) o gavome tik 0,7*sqrt(GM/R) Išvada, kai masė yra ir išorėje, taip kaip siūlai pabėgimo greičio skaičiuoti negalima. ?

Skaiciuoti galima bet reiktu skaiciuoti viso lauko stipruma, tiek viduje tiek ir isoreje.

.

Ups, idėja Nobeliui Manau iš mūsų galaktikos centro atėjusi šviesa turi mažesnį gravitacinį poslinkį nei numato reliatyvumas. Kur būtų galima gaut duomenų apie tokius stebėjimus.

To mano teiginio teisingumas ar klaidingumas priklauso nuo to, kaip įvardijame atstumą, laiką, ir t.t. Tavo pateiktoje nuorodoje klausiama, kokiu greičiu "dabar" juda objektas, kurį mes matome ties raudonuoju poslinkiu 1.407; tada atsakymas yra "greičiau už šviesą". Tačiau jei paklausčiau, kokiu greičiu objektas nuo mūsų toli tada, kai išspinduliavo fotonus, kuriuos dabar matome, tai atsakymas būtų "lėčiau už šviesą" (tiksliau nepasakysiu, kokiu greičiu, bet lėčiau). Dabar reikia nuspręsti, kuris iš tų dviejų klausimų ir atsakymų yra teisingas ar bent teisingesnis. Turint omenyje, kad dėl realityvumo ir baigtinio šviesos greičio sąvoka "dabar" neturi absoliučios prasmės (ji priklauso nuo atskaitos sistemos), tai esu linkęs skaičiuoti atstumus iki objektų ir jų judėjimo greičius tuo metu, kada mes juos matome, t.y. antru variantu. Alvydai, pasistengsiu atsakyti į abu komentarus vėliau vakare.

Nesu tikras, ar išvis yra nustatytas gravitacinis raudonasis poslinkis šviesai, sklindančiai iš mūsų Galaktikos centro. Tiesiog jo dydis yra per mažas, kad pavyktų atskirti nuo kitų efektų. Bet galbūt ir klystu.

Na taip, tikslumas čia šiaipsau http://arxiv.org/abs/astro-ph/0611671 Pagal dabartinę teoriją gravitacinis poslinkis priklauso nuo lauko stiprumo (arba pabėgimo greičio kvadrato). Bet aš taip nemanau, jei nagrinėtume fotoną viduj planetos ar viduj galaktikos, kur yra daug išorinės masės. Čia beveik tas pats kaip ankščiau siūliau nuleisti atominį laikrodį giliai į jūros dugną. Na, jei netyčia pasitaikys kokie eksperimentiniai duomenys būtų įdomu paskaityt

ir taškas. O tai netiesa. Todėl ir parašiau komentarą, O šiaip straipsnis geras.

http://einstein.stanford.edu/Media/Shap ... Flash.html Gal šitas filmukas maždaug atitinką/vizualizuoja tavo pasiūlymą. Bet atkreipk dėmesį , kad gautas bangos ilgis nepriklauso nuo to kiek arti fotonas praėjo šalia Saulės, o tik priklauso kokio stiprumo gravitaciniam lauke yra pats stebėtojas ką ir turėjau omenį, kad aš galiu drąsiai teigti, jog dažnis nesikeitė ir gaut lygiai tą patį rezultatą. Be to, kaip minėjau, tada ir su energijos tvermės dėniu viskas gaunas paprasčiau.

Kas yra "laiko sulėtėjimas"? Jei aš teigčiau, kad tiesiog masė padidėjo ir tai imituoja laiko sulėtejimą (visais laiko sulėtėjimo atvejais - gravitacija, judėjimas), kokiais faktais tai galėtum paneigti?

Na sakykim viska galima apsukti is tokiu pusiu: 1) Greitis 2) Laiko greitis 3) Atstumas 4) Mase Reliatyvumas yra praktiskai visko apsukimas aplink greiti. Visa pati reliatyvuma galima apsukti ir is atstumo, laiko greicio ar mases puses. Kuris teisingas? Sunku pasakyti. Jei tu sakai padidejo mase tai laikas suletejo, tai as sakau suletejo laikas tai mase padidejo. Kiekvieno is ju pokytis itakoja likusiu triju pokyti ir visa tai galima isreiksti per formules. Apsukant is mases puses reiktu klausi o kodel egzistuoja rest mass. Gal del to kad sub daleles juda greiciu kas joms ir suteikia mase. Na eksperimentas paprastas butu, superskysti pasvert.

Galima ir labai dideliu tikslumu. Bet laimei nėra taip, kad jau visai negalima būtų atskirti viena nuo kito. Tam buvau pasiūlęs eksperimentą su dviem atominiais laikrodžiais ant strypo. Pvz. seniau buvo kreivų veidrodžių atrakcionai. Na viskas juokinga, bet realiai viskas "veikia". Gali žiūrėdamas į ta veidrodį ir sagas užsikekti ir beleką padaryti. Per laiką priprastum tiek, kad išėjus iš jo būtų sunku gyventi Mano požiūriu nėra tokios rest mass betkurio stebėtojo atžvilgiu, o yra minimali masė m0 ir mase m = m0 / sqrt(1-v^2/c^2) kur v greitis eterio atžvilgiu. Beje aš tą formulę išvedžiau iš eterio pozicijų, o ne šiaip nukopinau nuo reliatyvumo. Dėl tavo pateiktų nuorodų, nėr problemų, kad šylant masė didėja. Jei tą norėjai pasakyti.

Esme tame kad "apsukimas" nieko neduoda. a=b ar b=a yra visiskai tas pats. Krastutinumai tik patikslina formules, bet ju nenubraukia.

Aš turiu omenį, kad c constant vistik galima patikrint siūlomu eksperimentu. Ir niekaip reliatyvumo prie tų rezultatų kokie manau bus gauti nebepritaikysi. Bet daugeliu praktiniu uzdaviniu galėsi teigt, kad c konstant. Kaip ir daugeliu atveju gali teigti, kad gravitacijos greitis begalybė ir naudoti Niutono dėsnius. Dar truputį papildžiau prieš tai buvusį postą.

Kam kelti laikrodzius ant strypo, jei yra kuo puikiausiai iskelti i orbita atominiai laikrodziai - GPS sistema. Kas duoda daug didesni tiksluma.

Ar tikrai nori išsiaiškint gamtos sandarą ar tik apgint savo nuomonę Jei nubraižytum brėžinuką su tuo GPS gal ir pats pamatytum kas su juo negerai. Be brėžinio sunku argumentuoti.

koki skirtuma gauni tarp tavo teorijos ir reliatyvumo GPS palydovuose?

Kodėl manai, jei gaučiau išmatuojamą skirtumą/numatymą jo nesiūlyčiau patikrinti. Kiek suprantu GPS veikimą jokio skirtumo šituo įtaisu užfiksuoti negalima. Bet jau paminėjau bent keturis atvejus kur galima: 1. laikrodžiai ant strypo 2. atomu bent su vienu elektronu bandymas įgreitinti bent iki 0,5c 3. nuleisti atominį laikrodį giliai po vandeniu 4. pamatuoti gravitacinį poslinkį vidurį galaktikos 3 ir 4 skirti aptikti tą patį efektą tik skirtingais būdais