Astronominis skrydžio į Marsą „langas“ rusams užsitrenkė (15)
„Roskosmos“ neteko net ir teorinio šanso į Marsą paleisti Žemės orbitoje „įstrigusį“ kosminį aparatą „Phobos-Grunt“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Toliau tęsti bandymus jį atgaivinti jau nebėra prasmės. Lapkričio 21 dieną baigiasi vadinamasis „Phobos-Grunt“ skrydžio į Marsą astronominis „langas“, kai dar įmanoma pasinaudoti numatyta balistine skrydžio trajektorija ir pasiekti Marsą, pranešė Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Nors visi ligšioliniai bandymai užmegzti ryšį su lapkričio 9 dieną į kosmosą iškeltu „Phobos-Grunt“ aparatu ir perprogramuoti jo valdymo kompiuterį buvo nesėkmingi, po šios dienos net nebeliko prasmės tęsti tokių bandymų, teigia specialistai.
Net jei ir pavyktų į aparatą nusiųsti naujas valdymo instrukcijas ir paleisti raketinius variklius, dėl pasikeitusios Žemės ir Marso padėties Saulės atžvilgiu kelionės tikslo pasiekti nepavyktų.
Pagrindinis „Phobos-Grunt“ misijos tikslas buvo paimti Marso palydovo Fobo grunto mėginius ir atgabenti juos į Žemę. Šis kosminis aparatas taip pat turėjo vykdyti Marso ir Fobo tyrimų programą.
Pasak Rusijos korporacijos „Roskosmos“ atstovų, po raketos nešėjos su „Phobos-Grunt“ starto konstatuota, kad abi raketos „Zenit-3 SB“ pakopos veikė įprastiniu režimu, tačiau orbitoje neįsijungė „Phobos-Grunt“ raketiniai varikliai, ir aparato nepavyko nukreipti į reikiamą skrydžio į Marsą trajektoriją.
Specialistai nurodo įvairias galimas šios nesėkmės priežastis, pradedant programinės įrangos klaida, baigiant techninės įrangos gedimu.
Nepaisant Rusijos, NASA ir ESA kosminio stebėjimo stočių pastangų užmegzti ryšį su „Phobos-Grunt“, taip ir nepavyko gauti jo telemetrinės informacijos ir aktyvuoti dvikryptį ryšį, kad būtų galima įkelti naujas valdymo instrukcijas.
„Roskosmos“ vadovo Vladimiro Popovkino teigimu, nepavykus atgaivinti „Phobos-Grunt“ pamažu iš orbitos slystantis aparatas sausio pradžioje turėtų nukristi į Žemę. (Stebėti jo trajektoriją realiuoju laiku galima čia).
Nors Rusijos atstovai stengiasi sumenkinti potencialų pavojų, kai kurie ekspertai su tuo nesutinka. Buvusio NASA kosmoso inžinieriaus, dabar dirbančio kosminių technologijų konsultantu, Jameso Obergo teigimu, automatinės tarpplanetinės stoties „Phobos-Grunt“ nekontroliuojamo kritimo į Žemę pasekmės gali būti pačios sunkiausios per visą kosmonautikos istoriją.
Pasak jo, jei „Roskosmos“ specialistams vis dėlto nepavyks atstatyti „Phobos-Grunt“ skrydžio kontrolės ir jis nukryps nuo dabartinės orbitos, šis kosminis aparatas taps pačiu pavojingiausiu iš visų, kada nors iškeltų į kosmosą, nes jame yra 7 tonos itin nuodingo raketinio kuro.
Jei šis azoto tetraksido ir hidrazino, kurie gali sušalti išsandarinus kuro talpas, kiekis pateks į atmosferą, „Phobos-Grunt“ taps pačiu toksiškiausiu į Žemę nukritusiu aparatu.
„Tai, kas buvo projektuojama kaip didžiausia tarplanetinė kosminė stotis, gali tapti didžiausiu kosminiu objektu, kada nors nekontroliuojamai kritusiu ant Žemės“, – pareiškė ekspertas.
„Phobos-Grunt“ misijos žlugimas yra didelis smūgis tarptautiniam Rusijos kaip kosminės valstybės prestižui. Rusijos kosmoso pramonė pastaraisiais metais patyrė ne vieną skaudžią nesėkmę. Šių metų rugpjūčio 24 d. nepavyko išvesti į orbitą krovininio kosminio laivo „Progres M-12M“, turėjusio susijungti su Tarptautine kosmine stotimi.
Rugpjūčio 18 d. dėl nepavykusio paleidimo į kitą orbitą buvo iškeltas kosminis aparatas „Ekspres-AM4“, šis palydovas buvo prarastas, o nuostoliai dėl to siekė 10 milijardų rublių.
Vasario 1 d. „Rokot“ raketa nesugebėjo iškelti į orbitą Rusijos karinio palydovo „Geo-IK-2“.
Praėjusių metų gruodį į Ramųjį vandenyną nukrito trys Rusijos kosminės navigacijos sistemos GLONASS palydovai, kurių taip pat nepavyko išvesti į orbitą.
