Naktį iš antradienio į trečiadienį iš Baikonūro kosmodromo Kazachstane pakilo Rusijos raketa nešėja „Zenit-2SB“ su automatine kosmine stotimi „Phobos-Grunt“. Šis korporacijos „Roskomos“ kosminis aparatas turėjo pradėti ilgai lauktą ir daug žadančią misiją į Marso palydovą Fobą, kuris mokslininkus domina dėl ne vienos dar neįmintos paslapties. „Phobos-Grunt“ turėjo tapti dirbtiniu Marso palydovu, vykdyti šios planetos ir jos palydovo Fobo tyrimus.
Pagal planą „Phobos-Grunt“ programa truktų 34 mėnesius. Per tą laiką kosminis zondas turėjo nuskristi į Marsą, įeiti į jo orbitą, atlikti numatytus planetos tyrimus, o po to priartėti prie jo palydovo Fobo ir ant jo nusileisti. „Phobos-Grunt“ zondas turėjo paimti Fobo grunto pavyzdžių (apie 200 g) ir specialiu kosminiu aparatu išsiųsti juos į Žemę, pats likęs tęsti Fobo tyrimų programą.
Tačiau ką tik paaiškėjo, kad ši kosminė misija pakibo ant plauko: „Roskomos“ atstovai pranešė, kad į orbitą aplink Žemę iškeltas „Phobos-Grunt“ patyrė navigacijos problemų ir neatliko dviejų manevrų, būtinų perėjimui į skrydžio į Marsą orbitą.
Korporacijos „Roskomos“ vadovo Vladimiro Popovkino teigimu, nesuveikė „Phobos-Grunt" variklis: jis neįsijungė nei pirmą, nei antrą kartą, kuomet reikėjo atlikti trajektorijos korekciją. Pasak jo, kosminio aparato orbita žinoma, su juo palaikomas ryšys. Techninių sutrikimų priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad tai galėjo atsitikti dėl klaidos programinėje įrangoje arba techninių problemų aparato orientacijos sistemoje.
Pasak V. Popovkino, specialistai turi tris dienas naujai skrydžio į Marsą programai įkelti į „Phobos-Grunt" kompiuterį, nes po to išsikraus kosminiam zondui energiją tiekiantys akumuliatoriai. „Roskomos“ atstovai džiaugiasi tik dėl to, kad nėra atjungtos „Phobos-Grunt“ raketinio kuro talpos: tai reiškia, kad du strategiškai svarbūs manevrai, skirti pereiti į skrydžio į Marsą orbitą, nebuvo atlikti. Taigi, perrašius skrydžio programą, juos bus galima vėl pakartoti.
Korporacijos „Roskomos“, kurią pastaraisiais metais persekioja vis naujos kosminės nesėkmės, vadovas žurnalistams bandė sušvelninti šio gedimo pasekmes: jo teigimu, dėl to, kad „Phobos-Grunt“ nebuvo išvestas į tinkamą orbitą, jo paleidimo negalima vadinti nesėkmingu, esą jį vėl bus bandoma iš naujo suorientuoti ir tęsti skrydžio programą.
15 milijardų rublių kainavusi „Phobos-Grunt“ programa yra pirmasis po 15 metų Rusijos bandymas surengti tarplanetinę tyrimų misiją, skelbia naujienų agentūra „RIA Novosti“. Jei ji bus sėkminga, mokslininkai pirmą kartą gaus Marso palydovo Fobo grunto pavyzdžių, kurie padėtų išsiaiškinti Saulės sistemos kilmę.
