Kodėl savaitgalį Marsas buvo raudonesnis nei įprastai? (3)
Mėgėjai pasižvalgyti po naktinį dangų praėjusį savaitgalį giedrame naktiniame danguje galbūt stebėjo ne tik jau ne vieną parą trunkantį fantastiškai atrodantį Veneros ir Jupiterio „suartėjimą“, bet ir tai, jog Raudonąja planeta vadinamas Marsas buvo pastebimai rausvesnis nei įprastai – net ir žvelgiant plika akimi.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Astronomijos mylėtojai, ko gero, vaizdingai interpretuotų, jog Marsas raudonavo greičiau ne iš pavydo Jupiteriui, bet iš… sumišimo ar net drovumo Žemei. O tiesa ta, jog suintensyvėjęs planetos raudonis buvo matomas tik iš Žemės ar iš jos apylinkių.
Reikalas tas, jog praėjusį savaitgalį astronomai profesionalai ir mėgėjai turėjo puikią progą pasigrožėti gana retu astronominiu reiškiniu – Marso opozicija. Tokia įvyksta sykį per 26 mėnesius, kai Žemė atsiduria tarp Saulės ir Marso. Tokį reiškinį Marso užtemimu pavadinti būtų gana netikslu: juk Žemės šešėlis uždengia toli gražu ne didžiąją planetos dalį… Šiuo atveju verta prisiminti dar retesnius Veneros tranzitus per Saulės diską – jame Venera pridengia tik menką taškelį.
Marso opozicija prasidėjo ankstyvą sekmadienio rytmetį, apie 6 val. Lietuvos laiku. Žibėdamas Liūto žvaigždyne, tuo momentu Marsas buvo ryškiausias šviesulys naktiniame danguje. Rausvumas buvo pastebimas ir be teleskopo. Tvirtinama, jog pro teleskopą astronomijos mėgėjai galėjo įžiūrėti ir Marso ašigalius dengiančias ledo kepures.
Beje, opozicija reiškia, jog Marsas šiuo metu yra arčiausiai Žemės per visą apskriejimo aplink Saulę periodą. Tiesa, per šį suartėjimą arčiausiai Žemės Raudonoji planeta yra šiandien, pirmadienį – Žemę nuo rausvojo kaimyno skiria tik 100,7 mln. kilometrų. Galbūt Marsą susidrovėti privertė neįprastas Žemės artumas? Verta pastebėti ir tai, jog tik ką įvykusi opozicija ir Žemės bei Marso suartėjimas nebuvo rekordinis. Elipsinėmis orbitomis aplink Saulę skriejančių kaimyninių planetų gyvenime būta ir intymesnių akimirkų. Viena tokių įvyko 2003-aisiais. Tuomet Marsą ir Žemę opozicijos metu skyrė vos 56 mln. km (beveik dvigubai mažesnis atstumas nei dabar). Tai buvo „intymiausias“ planetų pasimatymas per pastaruosius 60 tūkst. metų.Parengė Saulius Žukauskas,
sauliuszukauskas01@gmail.com