Asteroidus į Žemę „svaido“ Jupiteris (0)
Nors Jupiterio trauka saugo Žemę nuo jos pusėn skriejančių ilgo periodo kometų, paaiškėjo, kad ši apsauga nėra įvairiapusė: Jupiteris į mus nukreipia asteroidus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dar XIX amžiuje prancūzų matematikas Pierre'as Simonas Laplace'as buvo apskaičiavęs, kad kometos labai dažnai priartėja prie Jupiterio. Iki šiol buvo manoma, kad Jupiterio trauka saugo Žemę nuo kometų, „išmesdama“ daugelį jų iš Saulės sistemos. Tačiau Naujojo Pietų Velso universiteto (Australija) ir Atvirojo universiteto (D. Britanija) mokslininkų atliktas kompiuterinis modeliavimas atskleidė naujus šio proceso ypatumus, turinčius didelę reikšmę Žemei ir kitoms Saulės sistemos planetoms.
Šis modeliavimas patvirtino, kad Jupiteris apsaugo Žemę nuo ilgo periodo kometų, tačiau trumpo periodo kometų ir asteroidų atveju viskas vyksta priešingai: Jupiteris veikia kaip gravitacinė katapulta, nukreipianti į vidinę Saulės sistemos dalį šiuos pavojingus dangaus kūnus, skelbia portalas Space.com.
Pasak tyrimo autorių Jonathano Hornero ir Barrie Joneso, kompiuterinio modeliavimo rezultatus paskelbusių žurnale „International Journal of Astrobiology“, dauguma asteroidų aplink Saulę skrieja stabiliomis orbitomis, tačiau Jupiteris tarp savęs ir asteroidų juostos sukuria vadinamąjį gravitacinį rezonansą. Dėl šios priežasties ši milžiniškos masės planeta „pasigauna“ „klajojančius“ asteroidus ir nukreipia juos nuo gravitacinio rezonanso zonos.
Kompiuterinio modeliavimo metu mokslininkai keitė Jupiterio masę ir aptiko, kad kuo ji būna mažesnė, tuo platesnis būna gravitacinis rezonansas ir tuo didesnį poveikį jis daro asteroidų juostai. Lygiai toks pat poveikis buvo pastebėtas ir trumpo periodo kometų atveju. Šiuo metu Jupiterio trauka potencialiai gali svaidyti kometas Žemės pusėn, kaip tai buvo atsitikę su Lexellio kometa, tačiau tuo pat metu Jupiteris veikia kaip „kosminis siurblys“, valantis Saulės sistemą nuo ilgo periodo kometų. Apskaičiuota, kad tuo atveju, jei Jupiteris turėtų tik penktadalį dabartinės savo masės, jis ir toliau galėtų nukreipti kometas į Žemę, tačiau nebepajėgtų valyti Saulės sistemos nuo ilgojo periodo kometų.
Pasak mokslininkų, nėra jokių abejonių, kad Jupiteris siunčia Žemės pusėn asteroidus ir trumpojo periodo kometas, tačiau 90 proc. Žemės orbitą kertančių dangaus kūnų yra asteroidai, o ne kometos. Nors tai kelia mums potencialų pavojų, tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad viskas galėjo būti kur kas blogiau, jei Jupiterio masė būtų bent 20 proc. mažesnė. Tokiu atveju „bombardavimas“ būtų kur kas intensyvesnis, o mūsų planeta taptų nebetinkama gyvybei.
