Laikas visatoje lėtėja, pakol visiškai sustos?

Idomu, bet pagooglinau "Single-Photon Michelson's Interference ExperimentsUsing Pulsed Light" (tikslia ju darbo pavadinimo fraze) tai atrodo nieks net necitavo situ autoriu nuo 1991 But idomu dar ka panasaus surast, nes cia mokama ir neaisku ar turi kokia nors verte.

fotonai, bet kad tą statistiką pamatuotum, tau pirmiausia reikia žinoti, kas stovi už pirmo veidrodžio. T.y., gali patvirtinti faktą, kurį jau žinai, bet negali nustatyti paties fakto.

Matau nuoroda numire, idesiu i kita video: http://www.youtube.com/watch?v=kMSgE62S6oo 4:30 Ne viskas taip paprasta kaip atrodo. Intuicija meluoja Arba Feynman rinkis. Tam ir iskeliau klausima nes gana paradoksalu.

Na taip, čia gamta cirkina dar labiau nei su c konstant. http://www.physicsforums.com/showthread.php?t=487662 But aš netikiu, kad čia galima kažką suprasti tik analizuojant vieną teoriją. Gal žinot konkretų eksperimentą patvirtinantį paskutinį sakinį? "If the arms are unequal length, you'd better not time the photon arrivals, for this would reveal which path the photon took and destroy the interference pattern." Reiškia, jei aš bandysiu matuoti kada atvyko fotonai tai nebeturėsiu interferencijos. Idomu būtų panarplioti tokį realų eksperimentą detaliau.

"Buitiniam lygmeny", jeigu matuosi, pagadinsi bangą, o jeigu pagadinsi bangą, tai nebebus interferencijos. Ar ne taip?

Tai parodyk kur nors internete pilną klasikinį Dopplerio efektą, tada palyginsim su mano bandymu jį užrašyti ir aptarsim. Nes užsirašius pilną gražiai pasiaiškina daug eksperimentų kuriuos reliatyvistai traktuoja kaip reliatyvumo patvirtinimą. Dėl interferencijos aš tik sakiau, kad būt įdomu panagrinėti tokį eksperimentą detaliai. Neturiu dar nuomonės. Bet nesenai iškilo kitas įdomus klausimas, jei mes pasisukam kita kryptim ar įmanoma kažkaip nustatyti kokia kryptim žiurėjom prieš tai. Na atomo vidui kažkas sukasi beprotišku greičiu. Toks gyroskopas turėtų būt žiauriai stabilus tolimų žvaigždžių atžvilgiu.

Nesenai žiūrėjau per National Geographic ale mokslinį filmuką. Tai tau ten pasiūlytų paskrist didesniu už šviesą greičiu ir pažiūrėt į kurią pusę tu žiūrėjai p.s. čia nuotaikai pakelt.

Jei jau kalbate apie a.t.a. N.Levašovą, tai pasidomėkite jo idėjų ištakomis. Gal tos ištakos (jei aš dėl jų neklystu) jums pravers labiau, nei N.Levašovo idėjos. Jei kils klausimų, kreiptis A.Ž.

Palygink: http://img849.imageshack.us/img849/8812 ... rether.png http://en.wikipedia.org/wiki/Doppler_effect Mano irgi nepilnas, tik imtuvui. Bet siūstuvui čia labai nesudetinga gaut sukeitus f ir f0 vietom. w gali būti ir vandens greitis, o c0 vandens bangos greitis vandenio atžvilgiu. Nieko čia egzotiško ir naujo, bet nieks nesiteikė išvest arba aš nerandu. Dėl pažiūrėt kur buvai pasisukęs įsivaizduok robotuką prikimštą miniatiūrinių gyroskopų. Kuo tau atomai ne gyroskopai kažkuriam jų strutūros lygmenyje?

Jeigu rimtai, tai kad spręsti, man trūksta informacijos. Ar galima nustatyti kur pas atomą viršus, o kur apačia. Ar jis kažkaip orientuotas erdvėje. Kas jį orientuoja. Ar nustatymas nepakeis padėties... ir t.t. Ar esi tikras, kad jis iš viso sukasi? Juk nieks nematė. Elektronas irgi tik debesėlis....

Linkų neturiu, tik idėją. Prašiau A.Ž., nes nenoriu būti be reikalo pešiojamas dėl galimo susikirtimo su įprastine paradigma.

Kodel tas debeselis negali suktis?

Debesėlis gali suktis, gali ne. Kiek pamenu, tai tą debesėlį su vienoda tikimybe galiama rasti bet kurioje orbitos vietoje. Giroskopo stabilizuoja todėl, kad didelė masė sukasi dideliu greičiu vienoje plokštumoje. Tik toje plokštumoje ir yra stabilizuojama. Debesėlio masė branduolio atžvilgiu niekinė ir tai, kad jis gali stabilizuoti, neitikėtina.

AlvydasR, patikrink A.Z.

ne laikas leteja o meterijos judejimas, ir ne mikro o makro