Laikas visatoje lėtėja, pakol visiškai sustos?

Na aš tai apie Levašovą nieko gero negaliu pasakyti. Jis "viską" žino.

istryniau, turbut cia netycia pradubliavau pries tai buvusi posta

Jeigu pažiūrėti jo susitikimus su jo knygų skaitytojais, tai jis pats daug kur sako „aš nežinau“. Jeigu jis pats taip sako, tai gal neverta kraipyti jo žodžių. Noras eksperimentais patikrinti teorijas, suprantamas. Tik taip ir gali kažką atrasti. Bet viskas prasideda nuo teorijos, o tik po to eksperimentais tikrini ar esi teisus ar ne. Ir eksperimentus ruoši tam, kad tikrintum teoriją. Pats eksperimentas savaime jokios vertės neturi. Faktas, kad yra ne taip kaip manome, neatsako į jokį klausimą. Klausimą užduoda, tas taip, bet neatsako. Norite eksperimentais pagauti eterio vėją. O kas tas eteris, kas tas eterio vėjas. Kokia fizinė prigimtis? Juk net šviesos dualizmo, šviesos prigimties paaiškinti nesugebate, o jau gaudot kažkokius vėjus. Mano supratimu tikrai būtų prasminga eksperimentiškai tikrinti tas teorijas, kurios bent jau teoriškai gali kažką paaiškinti, o ne įnešti dar daugiau sumaišties. Visai nesuprantu kam išradinėti dviratį iš naujo.

Na, aš nesu matęs Levašovo pasisakymų fizikos klausimais, todėl gal esu ne visai tikslus. Rutube esu žiūrėjęs keletą Levašovo susitikimų su klausytojais, tai man paliko ne kokį įspūdį. Ir, jei neklystu, jo biografija rodo, kad jis linkęs sukčiauti. Dėl eterio, tai Levašovas nėra išskirtinai originalus. Buvo straipsnių ir čia: www.n-t.ru. Ir man pačiam kyla tam tikrų idėjų dėl erdvės prigimties, juo labiau, kad eteris, kaip ypatingai subtilus materialus elementas, yra minimas Vedose, kurios užrašytos prieš 5000 metų (jomis anksčiau domėjausi). Tačiau problema ta, kad fizikoje (jei kalbame apie ją, o ne apie filosofiją) reiškinį reikia aptikti ir išmatuoti jo parametrus, reiškinys turi pasiduoti eksperimentui. Jei eteris toks subtilus, kad jo negali aptikti dabartiniai prietaisai, tai fizikoje jis mažai prasmės teturi. P.S. aš nesakau, kad fizikas negali kartu būti ir filosofas, kad negali sąveikauti fizika ir filosofija, tačiau pačius dalykus yra tikslinga atriboti.

Yra visa sąmokslo teorija, pagal kuria Einšteinui buvo pakišta teorija tam, kad nuvestų mokslą ne ta kryptimi. Etikečių klijavimas viskam, kas neįsipaišo į viešai deklaruojamus rėmus iš dalies tai patvirtina. Siūlau susidaryti savo nuomonę iš Levašovo darbų, o ne iš kritikų, kurie kritikuoja tų darbų neskaitę. Čia tiek apie filosofiją. Jeigu apie mokslą, tai nematau jokio pagrindo tikėti tais, kurie nežino ir netikėti tais, kurie žino Juk svarbu ne kas sako o ką. Jeigu šneka protingai, tai klausyti visada verta. Kadangi tai ne religija, tikėti nereikia. Kaip tik todėl būtų labai įdomu paeksperimentuoti ir patikrinti tas idėjas praktiškai. Aš nesu susipažinę su labai daug teorijų, todėl negaliu absoliutinti, bet jo teorija yra viena iš paprasčiausių, suprantamiausių ir tuo pačiu giliausiai paaiškinančių fizikinius reiškinius iš visko, su kuo esu susipažinęs. Beje, ten aprašytas eteris tikrai pasiduoda fiziniam eksperimentui.

Na, jei Levašovo minimas eteris tikrai pasiduoda eksperimentui, belieka laukti jo rezultatų.

Sakai paprasta, tai kaip surasti tašką kokioj 3,01 D erdvėj? (kiek supratau jis naudoja trupmeninius matavimus) Kokia taško suradimo procedūra? Arba kiek kartų minimaliai reiks koreaguoti fotoninę patranką, kad pataikytum į norimą tašką.

taip pat kaip ir dabar. Nuo to, kaip pavadinsi, taško vieta nesikeičia. Nesu tikras, va ir būtų įdomu padiskutuoti, bet pas jį tas matavimas yra ne visai tas pats, kaip mes jį išsivaizduojam. Tai eterio savybė. Tiesiog šios savybės efektas artimas matavimui, tai taip ir pavadintas. Artimiausias analogas, kad lengviau suprasti, galėtų būti vandens tankis. Jis kinta tolygiai.

Na nors paprasta Maikelsono eksperimentą kaip jis paaškina? O šiaip pats įdomumas ką konkrečiai patikrinamo numato kitaip nei dabartinė teorija?

. Taigi sekantis stiklas itakoja kiek sviesos bus atspindeta nuo pirmojo. Atlikus eksperimenta, per 2m/c laiko suzinome kiek sviesos buvo atspindeta. Bet, tuo paciu suzinome ir ar uz 10 metru nera kito stiklo? Kaip tai imanoma? FTL? Kame cia kabliukas? Tame kad kaip ir interpretavome sviesa jau zino kur baigs savo kelia? vos tik buvo isspinduliuota? + ka noreciau rasti, tai kokie eksperimentai del interference buvo atlikta ir kokie rezultatai, na sarasiuka koki nors, jei zinot ka nors panasaus sakykit.

Buvo ir gerokai seniau bandymų naudoti nesveikus matavimus. Kažkas bandė koreguoti Niutono traukos formulę tokiu būdų. Yra ir dabar panašių minčių tokio australo Cahill darbuose. Bet toliau nesidomėjau šiuo klausimu. Tavo eksperimentas/klausimas manau lygiavertis kur aš ankščiau minėjau kiek gali skirtis eiga šaudant pavieniais fotonais, kad vis dar gautum interferenciją. Pvz paleidi per pusiau skaidrų veidrodį ir veliau suvedi smailiu kampu. Bet nežinau ką iš tikro rodo eksperimentai.

Pavieniais fotonais bus tas pats, o kampo sudarymas itakoja tai kad keiciasi distancija, tuo paciu ir probability wave. Sviesos luzimas pvz vandeny keiciasi butent del kampu. http://www.youtube.com/watch?v=mRKI-oiY ... re=related 50:00

Turiu omeny kad ir Maikelsono interferometrą. Jei vienas petys bus ilgesnis tai interferencijos buvimas/nebuvimas priklausys nuo šaltinio koherentiškumo. Bet jei bus tikrai pavieniai fotonai? Vienas fotonas šiandien, kitas ryt ir tt.. Kaip čia priklausys interferencijos buvimas nebuvimas nuo pečių ilgių skirtumo? Šaltinio koherentiškumas čia jau nebe prie ko , svarbu tik monochromatiškumas - kad būtų tas pats bangos ilgis.

ka turi bendro MM eksperimentas ir interference? tuo labiau saudant pavieniais fotonais.

Pasidomėjau plačiau N.Levašovo kūryba. Mano asmeninė nuomonė - būkite atsargūs su tais kūriniais.

Tiesiog Maikelsono interferometras, nekalbu apie eterio problemą dabar. Kaip elgsis tas interferometras praktiškai šaudant pavieniais fotonais prie skirtingų pečių ilgių? Išvis ar yra realių eksperimentų rodančių, kad Maikelsono interferometras vis dar veikia su pavieniais fotonais?

Bet tai tikrai visi taip mėgsta kalbėti apie dviejų plyšių eksperimentą ir pavienius fotonus. Bet kodėl ne apie kitus interferencijos generatorius. Tas pats Maikelsono interferometras http://en.wikipedia.org/wiki/Michelson_interferometer pradedu manyti, kad čia išviso turi nesusidaryti interferencija su pavieniais fotonais. Net jei pečių ilgiai bus visiškai vienodi. Nebent rasit eksperimentą tai paneigiantį. Bet, jei aš teisus dabartinei kvantinei mechanikai turbūt iškiltų problemų. Galėčiau išvardinti tas problemas, bet pirma būt gerai išsiaiškinti dėl pačio fakto ar Maikelsono interferometras veikia su pavieniais fotonais. Manau ne. Priešingu atveju manau turėtų matytis interferencija net pašalinus vieną veidrodį. To priežastis, kad mes įpratę skaičiuoti interferencija signalo eigos skirtumu iki taikinio, bet pavienio fotono atveju interferencija susidaro toli nuo taikinio, pačioje gardelėje pvz. ir tai nesusiiję su atstumu iki taikinio (interferencijos matavimo vietos).

Ne.

? Aš kol kas manau, kad iš vis nebus, kol tam neturiu experimentinio patvirtinimo.

http://jpsj.ipap.jp/link?JPSJ/60/2932 http://upload.wikimedia.org/wikipedia/c ... mation.svg http://en.wikipedia.org/wiki/Michelson_interferometer