Laikas visatoje lėtėja, pakol visiškai sustos?

http://ivanik3.narod.ru/GPS/Hatch/EtherDrift.pdf Gal šitas dar padės išsiaiskinti su GPS. Skaičiuojant laiko pokyčius reik nepamirst atitinkamų c pokyčiu. Na dar Doplerio formulę idėsiu turbūt nematytą Čia kaip kinta fotono dažnis ir laikrodžio dažnis eteryje. projekciją į minėtą plokštumą.

Slow down, fono atžvilgiu, o labai greitai judantiems kūnams šiaip ar taip viena dangaus pusė bus raudonesnė. Jokių reliatyvumų taip nepažeidžiame: objektuose, link kurių artėjame, procesus matome greitesnius nei tuose, nuo kurių tolstame. Va, ir pasakiau užuominą, kaip išmatuoti CMBR Doplerį. Pamatuoji ta kryptimi, kuria judame, pamatuoji priešinga, pamatuoji šone. Tada pažiūri, kurios formulės atitinka.

istrinta

Kolkas nelabai išeina jį paaiškinti.

Cia tarsi sachmatu laikrodis. Du laikrodziai patalpinti ant disko salia vienas kito. Statiski raudonas ir zalias kontaktai ijungia savo spalvos laikrodi ir isjungia kita. Dabar kai diskas sukasi letai viena is kontaktu galima pareguliuoti taip , kad abu laikrodziai rodytu/nueitu vienoda laika per apsisukima. Tada sukant greitai turetu isrysketi laiko asimetrija vienam laikrodziui judant w+v antram w-v eterio atzvilgiu. (na vidutiniskai butu mazesnis skirtumas del apskritimines orbitos )

. Be abejo, jei tavo žaidimai būtų nors kiek labiau suvokiami, tikriausiai irgi į juos leisčiausi. O dabar sorry - turiu savo minčių vandenyną, tavo galiu tik pakrantes pažiūrėti.

Gerai tada turiu 2 klausimus: 1 Sakykim turi sauja tiksliu atominiu laikroduku ir koki besisukanti diska. Niekaip nesuprantu kodel taves kaip mokslininko neintriguoja toks klausimas: kaip cia gaunasi , kad galim daleisti teoriskai koki tik nori eterio veja, bet su turima iranga to negalima patikrinti. Aisku, jei galima pasirinkti betkoki, tai galima pasirinkti ir w=0, kad but "graziau". Na grozis skonio reikalas, man pvz nera graziau ir isvis grozis nerupi suo atveju. 2 Sakykim apie tave sukasi palydovas linijiniu greiciu v tai reiskia jo laikas suletejes koeficientu sqrt(1-v^2/c^2) bet signala is jo gauni su padidintu darziu butent per ta pati koeficienta. Tau cia grazu ir logiska?

Eterio vėjas neišsprendžia "laiko geometrijos". Tarkim, kad kažkuriame erdvės taške eterio vėjas lygus nuliui, o visų sistemoje esančių kūnų masės irgi lygios nuliui. Akivaizdu, kad jei tie kūnai kažkaip sąveikauja (pvz., elektromagnetiškai) ir vienas kito atžvilgiu juda - be Lorentzo transformacijų vis tiek neapsieisi. Todėl taip, man tai atrodo gražu ir logiška. Šitos lygtys buvo sugalvotos todėl, kad jos , dar iki surenkant kažkokius eksperimentų rezultatus. Tam, kad nereikėtų išgalvoti papildomų jėgų ir laukų, "valdančių" reliatyvistinius efektus (jiems tuomet, aišku turėtų irgi galioti reliatyvistiniai ribojimai), tiesiog sakome, kad kinta pati erdvėlaikio metrika - koordinačių x,y,z,t santykis. Ir dideliu greičiu išspinduliuotas fotonas, ir užregistruotas rimties būsenos detektoriumi, juda tuo pačiu greičiu, tik laikas vienam stebėtojui eina greičiau nei kitam, kas būtent ir reiškia, kad vienas stebėtojas matys kito siunčiamus signalus padidintu ar sumažintu dažniu. Prisipažinsiu, man nėra iki galo aišku, kodėl reliatyvumas susietas būtent su mase. Gal todėl, kad kosminiais masteliais būtent gravitacija yra vyraujanti sąveika? Taigi, konstatavus, kad bendrasis reliatyvumas būtinas nepriklausomai nuo masės, eterio ir t.t., eteris lieka tik kaip galimas papildomas dėmuo. Tačiau nebūtinas - pirmiausia jį reikia užfiksuoti, kad paaiškėtų, ką skaičiuojame ir kad apskritai reikia skaičiuoti. Jei eksperimentų rezultatai parodytų, kad realios transformacijos turi nenulinį dėmenį X reiškinyje sqrt(1-(v+X)^2/c^2), tada būtent tas X ir bus eterio driftas.

http://www-cfadc.phy.ornl.gov/psif/fin_word1.pdf Cia tu teoriniu versiju n+1 Nors as ir sitai aibei nepriklausau Man pvz grazu , kad mase absuliuti stebetoju atzvilgiu, bet kintama, dideja tik del savo greicio eterio atzvilgiu. Man pvz grazu, kad fotono E=h*f0*(c/c0) ... gali pabandyt paneigt. cia c0 sviesos greitis eterio atzvilgiu , o c sviesos greitis imtuvo atzvilgiu. Ir nereik tada jokiu cia Doppleriu. Del 2 klausimo su Dopleriu taip nieko ir nepakomentavai. Kaip tarkim 2 kartus suletejusi antena isspinduliuoja fotona kuris iki taves atejes jau yra ne letesnis bet dar 2 kartus didesnio daznio?? Gaunasi 4 kartus daznio padidejumas nuo siustuvo iki taves. Jei imsim greiti toki, kad sqrt(1-v^2/c^2) = 2

Man tiesiog akivaizdu, kad sistemoje, kurioje galioja tvermės dėsniai, yra ribotas c. Taip pat akivaizdu, kad bet kurioje sistemoje, kurioje galioja ribotas c, yra reliatyvumas. Taip pat - kad reliatyvistiniai faktoriai turės Lorenco faktorių formą, gal su papildomais dėmenim. O klausimo apie 2 ir 4 - nesupratau. Kas ten ne taip? Jeigu man kepenų cirozė vystosi dukart greičiau nei tau, tada - tau dukart lėčiau nei man. Kur čia įžiūri keturis, aštuoniolika ar dar kažką? O taip atsitinka nes aš, matyt, įkalu dvigubai daugiau alaus nei tu per dieną. Taigi gaunasi, kad cirozės požiūriu gyvenu dukart greičiau nei tu, bet tai netrukdo mums kada nors susitikti vienoje palatoje.

Tai kad yra atviksciai, daznis sumazeja, o ne padideja, tuo paciu ir bangos ilgis padideja. f = c/λ beto c nekinta.

Na ir apsirikau cia su tuo Dopleriu... Taigi viskas paprasta, kokį dažnį išspinduliuoja siūstuvas tokį ir priima imtuvas jei statmenai. Visai čia reliatyvumas ir nebūtinas paaiškinti. Galioja tas pats klasikinis Dopleris + masės padidėjimas judančiuose objektuose, kas išoriškai pasireiškia kaip laiko sulėtėjimas. (eterio požiūriu).

Vis su tuo išoriškai... Kaip eteriu paaiškinsi, kad aplink tą patį masyvų objektą skirtingomis kryptimis ratu judantys identiški atominiai laikrodžiai suskaičiuoja skirtingą laiką? Dėl Doplerio - tai jį sukelia bet koks judėjimas plokščioje erdvėje, reliatyvumų ir eterių čia nereikia. Bet gi Dopleris judant labai dideliais greičiais išplaukia iš Pitagoro teoremos. Keista, kad šią grynai loginę, grynai teorinę, išvadą, praėjus tiek laiko ir surinkus gausybę ją patvirtinančių duomenų, dar kažkas bando paneiginėti kažkokiomis visai kitokią formą turinčiomis aproksimacijomis. Gal pirmiausia paneikime Pitagorą? Todėl ir gauni didelį nesutapimą dideliems greičiams - nes tavo lygtys neatsižvelgia, kad kai v->c, Dopleris tampa neproporcingas v. Grafikas "užlinksta" prie neteisingos asimptotės. Sekant ta pačia logika, tą patį galima pritaikyti bet kuriai stebimai judančio kūno savybei - masei, krūviui, sukimosi momentui ir t.t.. Kaip čia gaunasi, kad su pagreičiu tolstantis kūnas sukasi vis lėčiau? Elementarus pavyzdys: galaktika tolsta nuo stebėtojo greičiu c/2, ir kraštinės jos žvaigždės juda tangentiniu greičiu c/2 centro atžvilgiu. Ką turėtume stebėti be reliatyvumo - t.y., jei Dopleris būtų proporcingas klasikiniam greičiui? Vieno krašto nematyti, nes jo šviesa mūsų nepasiekia, o kitas kraštas turėtų stovėti vietoje? Su akustinėmis bangomis panašiai ir būtų, bet su šviesos, gravitacijos, elektromagnetiniais efektais - taip nėra, nes mes matome galaktiką besisukančią lėčiau nei jos pačios gyventojai. Visai ne dėl Doplerio efekto (tiksliau, ne tik) - ji, apsukusi galaktikų spiečių, pro mus pralėks gerokai mažiau pasenusi nei mūsų pačių galaktika (tą galėsime išmatuoti, pavyzdžiui, jos metališkumu). Kad sulėtėjimas nėra vien signalo vėlavimas - irgi galime išmatuoti. Tokio skersmens galaktika pagal savo žvaigždžių greičius, turėtų sukristi į save, suplyšti į atskiras vijas, nebebūti spirališka. Tačiau juk stebime ganėtinai senas, tolimas, bet tvarkingos formos galaktikas. Kaip čia išeina?

Suletejimas mano supratimu visada buvo del mases pokycio ir impulso tvermes desnio. Padideja mase suleteja visi judejimai proporcingai.

Kazkaip nelabai tiksliai parasei. Laikas leteja, taigi jis nera absoliutus, o suletejimas bus reliatyvus, reliatyvus galetu but pvz eterio atzvilgiu, bet tai visviena reliatyvus. Beje praktiskai taikant reliatyvuma yra nustatoma kurio objekto laikas suletejes, to kuris igijo pagreiti + priklausomai nuo gravitacinio lauko. Nera taip kad pykstasi del to kurio laikrodis teisus. Ten tokie paradoksai atsiranda del to kad pradinej salygoj objektai vienas nuo kito jau juda kazkokiu greiciu, nors realybej kad judetu reikia tureti pagreiti. I klausima: gali ateit mazesne energija, gali ateit ta pati, ir gali ateit didesne viskas priklauso nuo parametru. Pagal toki abstraktu klausima duociau atsakyma kad ateis didesne energija o ne mazesne. Energija niekur nedingo is niekur neatsirado, bet ji reliatyvi. Jei as tolstu nuo kokio nors objekto kuris spinduliuoja fotonus, tai nereiskia kad energija prarandama del doplerio efekto.

fotonas. Turim tik viena suzadinta atoma orbitoj. Kodel laikrodziu greitis bus reliatyvus? Visada abu stebetojai sutars kad besisukancio orvitoje laikas eina leciau. Cia butent pagal reliatyvuma ir pagal eterio versija kur eteris nejuda centro atzvilciu. Jei eteris juda centro atzvilgiu tada orbitoje laiko greitis kaitaliojasi, dabar sito nenagrinekim.

_alvydai_, noriu atkreipti tavo dėmesį į vieną dalyką. Senovėje eteris buvo tapatinamas su erdve. Vėliau mokslininkai eteriui priskyrė kažkokias savybes (atleisk, nežinau tiksliai kokias), kurios dar vėliau nebuvo užfiksuotos ir tapo nereikalingos fizikinių reiškinių aiškinimui. Dabar erdvę galėtume tapatinti su kvantiniu vakuumu. Tai gal tau tikslingiau nagrinėti kvantinį vakuumą? Toks mano diletantiškas pastebėjimas.

Na taip, vadinti galima visaip. Eterio pavadinimas labiau nurodo sarysi su sviesos greiciu, kvantinis vakuumas apie tai nelabai kalba. Bet kadangi butent greitis yra diskusiju objektas, tai man patogiau eteris. Kalbant apie tai kas zinoma apie jo sandara butu aiskiau vadinti kvantiniu vakuumu.

fotono daznis padideja padidejus gravitaciniam laukui. Palydovams suleteja del ju greiciu, o greitis priklausomas nuo atstumo. O siaip nenori pradet nuo pradziu... visu pirma ka reiktu aprasyt tai yra transformacijas. Cia teorijos pagrindas ir pati pradzia. Dabar isvestines formules aprasineji...

Ismeskim gravitacija kad butu svaresnis eksperimentas, tegu tas palydovas ant virves sukasi. Ar du palydovai ir stebetojas virves viduryje. Ar siaip koks diskas. As megstu pradet nuo eksperimentu analizes Dar klausimas toks: Didinant sukimosi spinduli kuno judejimas arteja prie linijinio. Riboj galima priarteti kokiu tik nori tikslumu. Tada turetu pradeti galioti SRT ir kiekvienas turetu pradeti galvoti, kad oponento laikrodis eina leciau... Tai tada vel gaunasi priestaravimas. I ta pacia situacija galima ziureti is SRT poziciju , tada palydove stebetojas manys, kad centre eina laikrodis leciau. Bet is kitos puses jei manysim, kad judejimas yra apskritimu tai abu turi sutarti vienareiksmiskai, kad centre laikrodis eina greiciau.