Kodėl „Curiosity“ mokslininkai prieš nusileidimą krimto žemės riešutus? (5)
Įtempčiausiomis laukimo minutėmis, kai marsaeigis „Curiosity“ turėjo įskrieti į Marso atmosferą, NASA skrydžių kontrolės centre Pasadenoje (Kalifornija, JAV) ant stalų staiga išdygo indeliai su skrudinais žemės riešutais, o mokslininkai bėrėsi juos į saujas ir neramiai krimto. Stresui sumažinti? Tam labiau tinka kramtomoji guma. „Maistas smegenims“? Jei žemės riešutus tokiai kategorijai ir būtų galima priskirti, pasistiprinti reikėtų gerokai prieš operacijos pradžią, o ne paskutinėmis akimirkomis. Tad kodėl NASA mokslininkai prieš pat „Curiossity“ nusileidimą pradėjo kramsnoti žemės riešutus?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pasirodo, yra toks prietaras. O kai kalbama apie 2,5 mlrd. JAV dolerių marsaeigįo misiją, svarbūs net ir jie. Tiksliau, prietarai astronautikoje ir kosmonautikoje svarbūs visados. O NASA mokslininkai jau kelis dešimtmečius įsikalę į galvą ir uoliai laikosi prietaro, jog žemės riešutai misijų metu neša laimę, o jų neužkrimtus, prasidės nemalonumai.
Ne išimtis – ir rugpjūčio 6-oji (tiesa, JAV tuo metu buvo vėlyvas rugpjūčio 5 d. vakaras). Misijos grupių vadovai į skrydžio kontrolės centrą atnešė daugybę dėžučių su gliaudytais ir skrudintais žemės riešutais. Šis prietaras toks garsus, jog skrydžio kontrolės centre įvykius sekę žurnalistai savo žemės riešutų buvo atsinešę patys.
Žemės riešutų tradicija siekia vienos iš pirmųjų NASA misijų – „Ranger“ – laikus. Septintojo dešimtmečio pradžioje vykdytų „Ranger“ misijų metu kosminiai aparatai turėdavo užduotį nuskristi į Mėnulį ir ten sudužti, o prieš sudūžtant – nufotografuoti ir atsiųsti keletą Mėnulio paviršiaus kadrų.
„Šešis pirmuosius „Ranger“ aparatus nesėkmės ištiko dar neatsiplėšus nuo žemės, starto aikštelėje, – aiškina Stivenas Li (Steven Lee), „Mars Science Laboratory“ programos navigacijos kontrolės sistemų valdytojas. – Tuomet NASA direktorius išsikvietė Viljamą Pikeringą (William Pickering), tuometį Reaktyvinio judėjimo laboratorijos direktorių. Šis maldavo suteikti dar vieną – paskutinį – šansą. „Ranger 7“ starto metu kažkas į skrydžio kontrolės centrą atsinešė skrudintų žemės riešutų. Ir misija pavyko! Laboratorijos darbuotojai nuo to laiko žemės riešutų atsineša į kiekvieno skrydžio startą.“
NASA mokslininkai turi ir kitų prietarų (karoliai, žandenos, barzdų nesiskutimas, kuris dar vadinamas „atkrintamųjų varžybų barzdelėmis“ – „playoff beards“ ir kt.). NASA darbuotojai vilki specialius marškinėlius su misijų emblemomis, valgo tam tikrą maistą (astronautai starto dieną pusryčiams sukerta keptų kiaušinių su kiaulienos šonine). Prietarų turi viso pasaulio astronautai, kosmonautai, taikonautai.