Beviltiškai sudrožti: „Curiosity“ ratų būklė, Marso paviršiumi nuvažiavus vos 4,5 km

Jei tiksliau, tai Curiosity žemėje sveria 890 kg. Jei kalbant apie Marsą, tai jis yra mažesnis už žemę, todėl ir jo trauka silpnesnė. http://www.universetoday.com/14859/gravity-on-mars/ Šis šaltinis teigia, jog marse mes būtume 62 proc lengvesni. Paskaičiuojam: 38*890/100=338,2 Taigi.. Curiosity svoris marse vos 338,2 kg. Pataisykite mane, jei aš klystu ar kažką ne taip suprantu.

Tai nieko, reik paleist kitą zondą, kad šitam padangas pakeistų ir bus problema išspręsta.

Pribėga marsiečiai ir paspardo ratus

nondescript, Bravo, praskaidrinai dieną

Arba sustot boksuose ir Marsiečiai pakeis ratus

O kazkas dar verkia, kad Kauno gatves prastos...

Aš manyčiau, kad reikėtų siųsti robotą, kuris virintų TIG'u. Ir palopytų tuos plyšius. Bet žinoma, pakeisti šešis ratus, kurių R25, reikės neblogo serviso ir ratų P.S. Kai pirmąsyk pamačiau Curiosity ratus, pagalvojau, kad ratai iš kokios specialios gumos buvo pagaminti, bet pasirodo, kad iš spec. aliuminio. O "stipinai" pagaminti iš titano.

Ko čia nesuprasti.Tai pasekmė aštriabriaunių kietų uolienų,kurios išsibarsčiosios ant kietos uolienos. Teip sakant,zakon podlosti.Šitiek babkių sukišo į kostiumą ,o apavė ubago batais.

Nu kažin, ar trauka priklauso nuo dydžio. Štai kokia neutroninė žvaigždė, dukart mažesnė už mėnulį, trauks į save viską aplinkui

). Taigi, kuo mažesnis atstumas nuo masės centro, tuo trauka didesnė. Neutroninės žvaigždės trauka didelė yra dėl to, kad ji yra labai tanki lyginant su Žeme. Technologijos.lt faktiniame skyrelyje šmėsčioja faktas, kad arbatinis šauktelis neutroninės žvaigždės materijos masės prilygsta visam Everesto kalnui.

O kažin, kokia nors sintetine guma padengus, nebūtų geriau? Arba iš kokio kevlaro kompozitą padaryti? Spėju, kitas zondas bus ir žingsniuojantis, o ne tik riedantis. Tada būtų paprasčiau atsarginių „batų“ įdėti ir juos pasikeisti. Be to, galima žiūrėti, kur koją statai

nemanau, pernelyg silpnos mūsų technologijos. Berods vėlavimas 30 sek dabartinių marsaeigių. Tad kad nenugriūtu jam visiškai pačiam reiktu sugebėti stabilizuotis. Plius energijos poreikis neabejotinai išaugs, o judančių dalių padaugės.

Tikriausiai pats svarbiausias veiksnys buvo svoris mąstant apie ratų gamybą, nes ir mano nuomone patvaresnis variantas būtų guminiai ratai su metaliniu karkasu. Nemanau, kad ratus galėtų pakeisti kojos artimiausiu metu. Pagrindinė problema, kaip minėjo Arns, sudėtingesnė kojų architektūra. Vien keli papildomi sujungimai (padauginant iš kojų skaičiaus) pridės nemažą tikimybę joms sugesti. Vėlavimas vyksta iki minutės, bet šis marsaeigis gali keliauti ir autonomiškai, jeigu nebūna sudėtingesnių kliūčių. O stabilizavimo procesas taip pat nebūtų sudėtingas, nes jau ir dabar karinės technologijos pasiekė tikrai gerą lygį, taip pat marsaeigiai visad būna su žemu masės centru, tad stabilizavimas būtų įmanomas. Bet vėlgi, visos šios naujovės prideda naujų technologijų, kurios mažina aparato patikimumą. Roveris buvo pirmiausia statomas mąstant ne apie visas naujoves, kurias būtų galima į jį sugrūsti, bet apie patikimumą.

Dvigubas nulis, matai, tu esi teisus dukart. Pirma jog karinės technologijos jau arti to lygio, bet kariškiai pačiomis pažangiausiomis tikrai nebūtu lengva ranka dalintis. Visų antra, jau net šis marsaeigis visiškai pasenės, kad ir vaizdo kameromis, vien todėl jog dėl patikimumo projektuojamas, konstruojama sir bandomas ne vienus metus. Tad jei ir pradėtas koks naujas projektas, keliskart didesnė tikimybė jog jis bus ratinis, nes tai pati paprasčiausia ir efektyviausia platforma, kai ji autonominiu būdu turi veikti ne vienus metus, be galimybės taisyti.

Ne tik ratai lemia efektyvumą. Bet ir apskritai, važiuoklė visa. Bet 6 ratai su savo varikliu turi daugiau privalumų ir manevravimo galimybių. Jeigu prisiminsime, tai Spirit visgi įstrigo Marso smėlyje.

Kaip visad išlenda kionig Na tai ką kuria kariškiai visiem prieinama, ir bet kas gali pasižiūrėti kas ten ir kaip. O kad dešimtmečius jau išėjusi technika nėra viešai (iki varžtelio) demonstruojama, tėra senas mitas, kaip ir kojines vagianti pabaisa. Kameros irgi gali būti tyrimo medžiaga, net iš dabartinių, vos 1-2 megapikselių kamerų atliekamos analizės. Ir skirtingai nuo ipuodo, jos ne žaisliukas, o atliekanti darbą įranga. Na tai dėl ratinės platformos kaip ir pritari, bet kame prieštaravimas? Manai jog kojinis robotas to būtu išvengęs?

Kai pasirodydavo straipsniai apie Marso dykų panoramines foto tai visi myžčiojo į kelnes, kodėl čia ne HD, kodėl čia tokia lieva kokybė.. Kur jau prieinama? Tamsta labai daug žinai apie Area51 ir ten visus atliktus tyrimus? Bet kokios karinės technikos technologijos slepiamos bet kokia kaina, kad tik konkurentai nepasigamintų tokių pačių nukopijavę arba iki patys to priėję. O jei patys iki tokio lygio prieitų, tai didesne kaina, kad nei konkurentai. Nes visus tokius projektus labai smaugia biudžetas. Taigi, nematau, ką Nasa galėtų panaudoti iš karinių technologijų, kai ji pati yra bene inovatyviausia diktuojanti sąlygas, kuriant tokias technologijas. Ne dėl pikselių Curusioty buvo siųstas į Marsą. Turi ne vieną kamerą, o ir kiekviena kamera turi savo funkciją. Neprieštarauju, bet sakau, kad reikia atkreipti dėmesį į važiuoklę apskritai: http://en.wikipedia.org/wiki/Rocker-bogie Nes jų yra daug tipų ir kiekviena turi savo privalumus bei trūkumus.

Kol ryšio sparta su Marsu bus koks 30MB per dieną, tol ten kameros su daug megapikselių neduos jokios praktinės naudos.

kai pradėjo kurt curiosity ir tiek atrodė greit, bet praėjo laiko iki paleidimo, tad technologijos smarkiai pažengė į priekį. Kionig'ui, jei nėr prierašo "sarkazmas", matyt nesuveikia logikos plokštelė

tada nekibsiu.