Žemę gali supti tamsiosios materijos aureolė

Kažkodėl įsivaizdavau, kad tamsioji materija yra ten, kažkur labai toli. O, pasirodo, ji čia pat. Įdomu, įdomu..

Panašu, kad mokslininkas sąmoningai neįtraukė duomenų apie saulės, mėnulio ir kitų kūnų gravitacijas, gavo klaidingus rezultatus ir bando įkišti tamsiąją materiją kur jos nėra, kad panaikintų savo klaidas...

Kitaip sakant, ivede Cepajevo konstanta O, ar itrauke i skaiciavimus tai, kad ties pusiauju zeme yra issipletusi del sukimosi aplink savo asi ir ten del icentrines jegos gali buti ne tik labiau istempta, bet ir susirinkusi normali sunkesne materija mantijoj, ar pvz issitempes/susiplojes ties asigaliais branduolys kuris yra "istyses", kaip centrifugoj, va jum ir 0,005% ne juodosios, o sviesiosios materijos. Buvo rasomas t.lt idomus staripsnis, kaip pakyla vandens lygis pakrantese prei masyviu kalnu, del gravitacijos iskraipymo.

Kaip susijusi Žemės masė su jos forma? Man atrodo, kad nėra svarbu kur ten kokia Žemės dalis yra ištįsusi.

Patikek ant tiek svarbu, kad net didesnis kalnynas pakranteje iskraipo vandenyno lygio linija daug km nuo kranto. Tingiu ieskoti to straipsnio kazkur puse metu atgal apie tai rase t.lt. Tiesa ne mase susijusi, bet gravitacijos lauko forma gali buti suplota truputi i diska del to. Pati zeme nera rutulys idealus, vandenynai, atmosfera ir tt viskas yra storiau ir masyviau ties pusiauju, nei asigaliuose. Zemes skermuo yra didesnis jei matuosim ties pusiauju rytu/vakaru kryptim, nei siaures/pietu kryptim. As netvirtinu cia kazko, kaip negincijamo fakto, bet neaisku ar tie mokslininkai itrauke tai i skaiciavimus.

- Buvo toks straipsnis. Jame sake, kad vandenynas nera visiskai plokscias, jy sudaro kalvos ir duobes priklausomai nuo to, prie kokio masyvo vandens telkinys yra. Prie didelio zemyno vandens lygis pakyla, taciau mes to nepajauciam del dielio masto. Tai paaiskinama dideles mases objektu gravitacija, panasiai kaip vandens lygis pakyla stiklineje pri krastu; - Taip manau, kad visai ymanoma jog del skirtingo materijos pasiskirstymo zemeje, jos isoreje skirtingai pasiskirstes ir tas magnetinis laukas. O palydovai judedami per to lauko "pakilimus" bei "duobes" - tai pagreiteja, tai suleteja ir tiek.

Na grubiai sumetus skaičius tai palydovą veikianti saulės gravitacinė jėga yra apie 400 tūkst. kartų silpnesnė už žemės. Mėnulio yra dešimtis milijonų kartų silpnesnė - toke skaičiai neatrodo jog darytų kokią įtaką palydovui. (jei gerai paskaičiavau). Visgi reikia detalesnės analizės. Kalnai neturi absoliučiai jokios gravitacinės įtakos palydovui. Magnetinis laukas taipogi nėra priklausomas nuo to, kur stovi kalnas. Magnetinis laukas aplamai neturi reikšmės. Kas liečia kalnus tai žemės masės centras pasislinktų nykstamai mažą dydį jei kokioje vietoje išdygtų koks antras Everestas. Everestas yra milijardą kartų lengvesnis negu žemė todėl palydovas net nepajaustų tokio menko masės pokyčio (bent jau manau jog mes to negaletume aptikti). Šalia esantiems vandenynams toks kalnas gal ir turi poveikį - palydovui ne. Todėl į tai ir nėra atsižvelgiama.

Nesuprantu ką tuo nori pasakyt. Kad žemė yra geoido formos? Na ir kas? Jau ir Armagedon sufleravo jog gravitacinė jėga nuo formos neprilkauso. Pagal Niutono gravitacinį dėsnį mus domina tik objekto masė, nes integralinis skaičiavimas leidžia kūną pasirinkti kaip taškinį dydį.

Vandens lygis pakyla prie stiklinės kraštų ne dėl gravicatijos. Tai priklauso nuo to ar skystis drėkininantis ar ne (nuo skysčio paviršiaus įtempimo), pvz gyvsidabris užslinks į priešingą pusę prie sienelės krašto. Dėl formos, kaip MrT ir minėjo kūnas greičiausiai laikomas kaip taškinis dydis, tai yra imamas masės centras (masės centro judėjimo teorema).

Noriu pasakyti, kad zeme yra siek tiek sferoido formos. Nu tai taip ir gavosi juodoji materija, kai paskaiciavo nuo vieno centrinio tasko tasko, o ne nuo materijos sankaupos formos, gal net ir tankesni elementai/molekules yra arciau pusiaujo, nei asigaliu. del icentrines jegos. Negi taip sunku suprasti, daugiau materijos, didesnis gravitacinis laukas ties pusiauju, o ties asigaliais priesingai. Gaunasi ne taskas, o blynas. Nu as jau nebezinau kaip dar vaizdziau paaiskinti. Nu tarkim yra planeta X kuri sukasi, taip greitai, kad panasi i blyna, tada aplink ta planeta paleidziam du palydovus apvaliom orbitom ir vienodam aukstyje (kai jie abu ties pusiauju). Viena aplink pusiauja, kita siaures-pietu kryptim. Tai tas palydovas ties pusiauju skris greiciau nes ji trauks didesne materijos mase, kuri dar ir bus arciau. Ir tokios planetos gravitacijos centras nebus taskas ir palydovu orbita siaures-pietu kryptim nebus idealus apskritimas. Ta pati manau ir apie galaktiku pakrasciu "per greita" sukimasi. Kai skaiciuoji. kad galaktikos mases centras yra centrine juodoji skyle ir nera kreipiamas demesys i tai, kad galaktika yra materijos diskas (blynas) tada gal ir gaunasi taip, kad be juodosios magijos ir chepajevo konstantu, pardon juodosios materijos nebesigauna suderinti teorija su stebejimais.

Viskas yra absoliučiai priešingai nei tu sakai. Ties pusiauju daiktas sveria mažiau nei ties ašigaliu todėl, kad jis yra toliau nuo žemės centro, nes gravitacinė jėga priklauso nuo atstumo. Kuo atstumas didesnis tuo gravitacinė jėga yra silpnesnė! Taip pat dėl išcentrinės jėgos ties pusiauju (Žemė ten sukasi greičiau) svoris taip pat bus mažesnis nei ašigaly, nes išcentrinė jėga veikia priešinga kryptimi nei gravitacija. Dėl galaktikų sukimosi išviso viskas nėra taip paprasta kaip tu komentuoji, jei įdomu siųlau paskaityti šios knygos http://www.if.ufrgs.br/oei/santiago/fis ... iverse.pdf skyrių 2.3.1 Measuring the Galactic rotation curve. Taip pat galaktikos sukimosi kreivė nėra vienintelė prielaida manyti, kad egzistuoja tamsioji medžiaga. edit: paskaitęs 10 kartų pagaliau supratau ką nori pasakyt, bet jau straipsnį parašyta, kad GPS orbitos labai tiksliai žinomos.

Na gerai, šioks toks poveikis yra. Prisipažinsiu - maniau jog jis yra nykstamai mažas. Žemės spindulys sviruoja nuo 6353 iki 6384 km. GPS skrieja 20,200 km aukštyje nuo žemės paviršiaus. Minimalus atstumas tuomet yra 26553 km, o maksimalus 26584 km. Gravitacinės jėgos skiriasi 1.0023 karto tarp pusiaujo ir ašigalio. Tačiau šis kirtumas yra įskaičiuotas į gps trajektorijas, kas yra labai nesudėtinga, nes jos skrieja tomis pačiomis orbitomis. Jei jis nebūtų įskaičiuotas neveiktų gps sistema. O jei kalbėt apie kalnus tai tokiame aukštyje ir su tokia mase nelabai kokią įtaka ir bedaro. Net reliatyvumas ir saulės vėjas yra įskaičiuotas į jų trakjekktorijų korekcijas. Apie galaktikas tai siūlau pasidomėt plačiau kas ir kaip buvo įskaičiuota - nebeliks jokių čepajevo konstantų dėl neišprusimo.

- Butent didesnis judejimo greitis bei iscentrine jega lemia mazesne mase. Bet cia velgi, mase tera tik kaip atskaitostaskas. Realiai as nematau priezasciu, kodel tos pacios sudeties kunas turetu staiga tapti lengvesniu. - Taip, kad reiktu sutikti, kad Gravitacija nera viename taske, o ji tolygiai pasiskirsciusi priklausomai nuo materijos ir jos savybiu. Manau butent taip atsiranda "laiko skyles" ir visi kiti kosmoso nelygumai.

Ties pusiausu svoris mažesnis dėl abiejų minėtų priežasčių (toliau nuo žemės centro + išcentrinė jėga). Beto maišai masę ir svorį, todėl ir nematai priežasčių, kodėl tos pačios sudėties kūnas turėtų tapti lengvesniu, nes masė nekinta, kinta svoris.