Mokslininkai įsitikinę, kad pirmąkart pavyko užfiksuoti skysčio bangas už Žemės ribų.

Tiesa, Titano jūrose teliūškuoja ne vanduo, o angliavandeniliai – tokie kaip metanas ir etanas. Temperatūra šiame tolimame planetos palydove yra tokia žema (-180  °C), kad šios medžiagos, Žemėje dažniausiai esančios dujinės būsenos, yra skystos.

Užfiksuotą vaizdą 45-oje Palydovų ir planetų mokslo konferencijoje Teksase (JAV) šią savaitę pristatė planetų mokslininkas Jasonas Barnesas.Titanas – keista, šiek tiek Žemę primenanti kosminio kūno versija su tirštoka atmosfera ir metų laikais. Šio palydovo paviršių formuoja lietūs ir vėjai, sudarantys upes, jūras, kopas, pakrantes.

Tačiau tuo panašumai ir baigiasi: Titano kalnai ir kopos yra ne iš smėlio ir uolienų, o iš ledo. O dauguma funkcijų, kurias Žemėje atlieka vanduo, Titane atitenka skystiems angliavandeniliams.

Didžioji dalis Titano jūrų ir ežerų koncentruojasi šio palydovo šiauriniame pusrutulyje, arčiau ašigalio. Manoma, kad vos viename iš šių skysčio telkinių – Ligeia Mare – yra apie 9  000 kubinių kilometrų skysto metano – tai yra apie 40 kartų daugiau, nei visos išžvalgytos naftos ir dujų atsargos Žemėje.

2012 m. liepą pro šį palydovą praskrendant zondui „Cassini“ užfiksuotame vaizde matoma Saulės šviesa, atsispindinti nuo skysto paviršiaus.

Aidaho universiteto (JAV) mokslininkas J. Barnesas pritaikė matematinius modelius siekiant nustatyti, ar „Cassini“ užfiksuoto vaizdo savybės yra suderinamos su atspindžiu nuo banguoto paviršiaus.

„Manau, užfiksavome pirmas bangas ne Žemėje. Tai, ką mes matome, panašu, dera su 6 laipsnių nuolydžio kampo bangomis keliose Punga Mare vietose“, – konferencijoje teigė mokslininkas. Tiesa, jis neatmetė galimybės, kad tai yra šlapia dumblo plynė.

Tačiau, jeigu laikytumėmės prielaidos, jog tai iš tiesų bangos, tokio kampo nuolydis susidarytų pučiant 0,75 m/s vėjui.

Tai reikštų, kad bangos būtų vos 2 cm aukščio. „Kol kas banglentininkams nereikėtų planuoti atostogų Titane“, – juokais įspėjo J. Barnesas.

Komentarai (0)