Atrasta netolima Saulės „kaimynė“ – šalčiausia rudoji nykštukė (0)
Astronomai iš Pensilvanijos universiteto atrado žvaigždę, kuri, kol kas, yra laikoma šalčiausia mums žinoma tokio pobūdžio žvaigžde. Rudoji nykštukė aptikta naudojant du teleskopus: NASA WISE (Wide-field Infrared Survey Explorer) ir Spitzer kosminį. Atstumas iki šio dangaus kūno yra maždaug 7,2 šviesmečiai, taigi tai – ketvirta artimiausia sistema nuo mūsų Saulės.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rudosios nykštukės pradeda savo gyvenimą taip pat kaip įprastos žvaigždės, tačiau jos yra kiek kitokios: mažesnės už smulkiausias žvaigždes ir labai tamsios. Paprastai Rudųjų nykštukių branduoliuose temperatūra nesiekia 10 milijonų laipsnių karščio, tad neįsižiebia branduolinės reakcijos. Nustatyta, jog naujai atrastos Rudosios nykštukės, pavadintos „WISE J085510.83-071442.5“ vardu, paviršiaus temperatūra svyruoja nuo minus 48 iki minus 13 laipsnių Celsijaus. Iki šiol žinomų šalčiausių žvaigždžių paviršiaus temperatūra buvo panaši į tą, kuri yra mums įprasta kambario temperatūra. WISE J085510.83-071442.5 yra nedidelė žvaigždė, kurios masė 3–10 kartus didesnė nei Jupiterio.
Pirmą kartą greitas WISE J085510.83-071442.5 judėjimas užfiksuotas 2013 m. kovą. Nuo to laiko Kevinas Luhmanas analizavo daugybę teleskopais užfiksuotų vaizdų, o Spitzer kosminio teleskopo infraraudonųjų spindulių imtuvas padėjo nustatyti rudosios nykštukės paviršiaus temperatūrą.
„Išties nuostabu atrasti naują Saulės sistemos kaimyną, kuris yra taip arti. Be to, ekstremali šio dangaus kūno temperatūra gali suteikti nepaprastai daug žinių apie kitų planetų atmosferas, kurios neretai pasižymi panašiomis temperatūromis“, – teigia Pensilvanijos universiteto docentas astrofizikas Kevinas Luhmanas.
Nepaisant to, kad šį žvaigždė – santykinai artima Saulės sistemos kaimynė, bent jau artimiausioje ateityje šis atstumas išliks neįveikimas žmogaus kosminėms kelionėms.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „NVO, veikiančių mokslo sklaidos srityje, tinklo stiprinimas, plėtojant jo institucinius gebėjimus“.
