George'as Aldrichas – šaunus vyrukas, darbo nekeičiantis štai jau beveik 40 metų. Bet tas darbas – labai neįprastas. Pinigus jam moka už vieną labai konkretų veiksmą – uostymą.

„Taip mėginu palaikyti savo uoslės „sportinę formą“, – aiškina NASA uoslės ekspertas. – Šeima ir draugai galvoja, kad aš truputį trenktas.“

Tačiau Džordžą kitų nuomonė apie tokią veiklą mažai trikdo. Tai – jo pragyvenimo šaltinis. O dirba jis JAV Nacionalinėje aeronautikos ir kosmoso agentūroje. Kitaip tariant, NASA. Jo darbo „kabinetas“ – Vaitsendso bandymų bazė (angl. – White Sands Test Facility). Ten veikiančios Uoslės tyrimų laboratorijoje jo nosis užima aukščiausias pareigas.

„Visas į kosminę kapsulę pateksiančias medžiagas, taip pat ir tas, kuriomis naudosis astronautai, privalu nuodugniai ištirti, – pasakoja ilgametis NASA darbuotojas. – Savo uosle šitaip naudojuos jau 38 metus. Aš uostau viską, kas keliaus į kosmosą. Kuo tokia vertinga mano uoslė NASA? Ji padeda apsaugoti astronautus kosmose nuo šleikštulį keliančių dalykų.“

Neįtikėtina, bet NASA misijų sėkmė tiesiogiai priklauso nuo NASA „Nosies Aso Nr. 1“. Jei Džordžo uoslė „sušlubuotų“, pasekmės būtų rimtos.

„Jei koks nors nemalonus kvapelis, pvz., vonios kambaryje ar pjaustant svogūną, atsklinda čia, Žemėje, jis po kurio laiko tiesiog išsisklaido, – pasakoja NASA Uoslės tyrimų laboratorijos (NASA Nasal Lab) vadybininkė Suzana Harper. – Patalpoje esantys kvapai išsivėdina, juos atmiežia iš lauko patenkantis oras. Bet kosmosu skriejančioje Tarptautinėje kosminėje stotyje ar erdvėlaivyje orlaidės ar lango nepradarysi ir patalpų neišvėdinsi. Tad mums privalu patikrinti, ar į kosmosą neišsiųsime nemalonų kvapą skleidžiančių dalykų.“

Kaip ir visi mes, paprasti mirtingieji, Džordžas geba suuosti daugiau kaip 10 tūkst. skirtingų kvapų. Šį darbą atlieka apie 400 nosyje esančių uoslės receptorių. Skirtingai nei mes visi, jis tų receptorių potencialą išnaudoja maksimaliai – uosto kiekvieną mielą dieną, kiekvieną valandą ir kone nuolatos. Uosto viską. Taip jo uoslė vis lavėja.

„Astronautams leidžiama su savimi į orbitą pasiimti nedidelį ryšulėlį asmeninių daiktų, – teigia G. Aldrichas. – Dažniausiai tarp jų būna Biblija, artimųjų nuotraukos. Buvo vienas astronautas, kuris norėjo konstruoti laivą butelyje, ieškojom tinkamiausios klijų rūšies.“

Kosmose skriejančio erdvėlaivio patalpoje ne vienerius metus gali išsilaikyti net silpniausias kvapas. Jis gali trikdyti astronautų darbą, emocinę būklę, darbingumą – dėl nemalonaus kvapo astronautai gali net ir pradėti negaluoti. Jei pro Džordžo nosį prasprūstų bent vienas probleminis „aromatas“, misijos įgulai gresia nemenki išbandymai.