Nuo kūdikių maisto iki mobiliųjų telefonų, nuo didžiųjų duomenų iki orų prognozių, nuo pažangių gydymo metodų iki atminties putplasčio čiužinių – kosmosas dalyvauja mūsų kasdienybėje net ir tada, kai pamirštame pakelti akis į dangų.

2014-ieji Lietuvos kosmoso istorijoje buvo įsimintini – metų pradžioje į erdvę pakilo pirmieji lietuviški palydovai, o rudenį mūsų šalis pasirašė sutartis su dviem svarbiausiomis pasaulio kosmoso organizacijomis – Europos kosmoso agentūra (EKA) bei JAV Nacionaline aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA).

Lietuvos, kaip Europos bendradarbiaujančios valstybės (EBV) susitarimas su EKA atveria plačias galimybes mūsų šalies verslininkams ir mokslininkams dalyvauti tarptautiniame mokslo, technologijų ir inovacijų tinkle. Pirmasis kvietimas paraiškoms, skirtas tik Lietuvos įmonėms, baigėsi gruodžio viduryje.

„Įgyvendindama EBV susitarimą EKA kasmet skelbs tik Lietuvos įmonėms ir mokslo institucijoms skirtus kvietimus teikti paraiškas dalyvauti EKA programose, kurios apima tokias sritis kaip astrofizika, mikroelektronika, robotika, medžiagotyra, mechatronika, informacinės technologijos, geoinformatika ir daugelį kitų“, – išskirtines pasirašytos sutarties teikiamas galimybes komentuoja Lietuvos Respublikos ūkio viceministras Marius Skarupskas.

Lietuvos mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) dvišalis susitarimas su NASA dėl tarptautinės stažuočių programos – dar vienas svarbus žingsnis Lietuvai. Pagal susitarimą studentai iš Lietuvos turės progą padirbėti NASA tyrimų centre bei įgaus patirties bendradarbiaujant su NASA mokslininkais bei inžinieriais. Savo ruožtu NASA įgis nuosavybės teises į pagal šią programą dirbančių Lietuvos studentų sukurtus išradimus.

Siekis – strateginės technologijos Europoje

„Tiek mūsų mokslininkai, tiek verslas turi potencialo kurti produktus ir paslaugas kosmosui, tačiau tokios bendradarbiavimo sutartys yra papildoma paskata tam, kad mintys ir idėjos virstų realiais gaminiais“, – teigia Lietuvos kosmoso asociacijos (LKA) vadovas Vidmantas Tomkus.

Pagal 2013-aisiais EKA ekspertų atliktą Lietuvos kosmoso srities mokslo ir verslo potencialo technologinį auditą, mūsų šalyje yra stiprus gamtos mokslų, biotechnologijų, IT, mikroelektronikos, mechatronikos, optoelektronikos ir lazerių mokslo technologinį potencialas.

Pasak V. Tomkaus, EKA yra oficialiai paskelbusi vadinamųjų strateginių nepriklausomybės technologijų sąrašą – jame nurodyta, kurių technologijų Europai trūksta, kurias paslaugas ir gaminius Europos Sąjunga perka iš JAV ar kitų šalių.

„Siekiama, taip pat ir saugumo tikslais, kad strateginės technologijos būtų kuriamos Europos Sąjungoje. Priimant naujas valstybes į su EKA bendradarbiaujančių valstybių tarpą, o ilgainiui – ir į nares, siekiama, kad kiekviena šalis atrastų savo nišą, stengiamasi išnaudoti konkrečios šalies turimą potencialą,“ – teigia V. Tomkus.

Pradeda formuotis kosmoso verslas

Lietuvos mokslui ir verslui kosmoso pramonė nėra naujovė – ne viena įmonė yra dirbusi arba dirba su NASA, ESA ar kitomis su kosmosu susijusiomis organizacijomis.

„Ekspla“ su savo pažangiais lazeriais, „Lidaris“, testuojantis lazerinę techniką, lazerinių optomechaninių prietaisų gamintoja „Standa“, geoinformatikos įmonė „Geomatrix“, kosminių duomenų pagalba kurianti žemėlapius – šios įmonės jau dabar dirba su pasaulinėmis kosmoso organizacijomis. NASA ir Europos kosmoso agentūra susidomėjo UAB „Brolis Semiconductors“ kuriamais puslaidininkiniais lazeriais“, – M. Skarupskas vardija Lietuvos įmones, „kosminių“ projektų dalyves.

V. Tomkus primena dar dvi sėkmės istorijas – Kauno technologijos universiteto (KTU) Sveikatos telematikos mokslų institute sukurtą neinvazinį galvospūdžio matuoklį, kuris šiuo metu testuojamas NASA bei po stažuotės „NASA Ames“ centre susibūrusią vieną iš palydovų kūrėjų komandų.

„Sutartys epizodinį bendradarbiavimą turėtų paversti tęstiniu. Pavyzdžiui, įgyvendinusi EBV susitarimą, po ketverių–penkerių metų Lietuva galės pretenduoti tapti tikrąja EKA nare. Per šį laiką šalyje jau galėtų susiformuoti tam tikras verslas, susikurti įmonės, gaminančios produktus, konkurencingus kosmoso pramonėje visoje Europos rinkoje“, – pasakoja V. Tomkus.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Sveikatos telematikos mokslo instituto direktorius Arminas Ragauskas neabejoja – NASA aukščiausiųjų pareigūnų žemėlapyje Kaunas jau pažymėtas. Instituto mokslininkų grupės sukurtos unikalios neinvazinės žmogaus smegenų diagnostikos technologijos – absoliutinės galvospūdžio vertės matuoklis ir smegenų kraujotakos autoreguliacijos būklės monitorius (abu prietaisai jau turi CE sertifikatus ES) šiuo metu yra testuojami JAV Nacionaliniame erdvės biomedicininių tyrimų institute. Atliekami tyrimai su astronautais, pacientais ir kontrolinės grupės tiriamaisiais, siekiant ištirti astronautų optinio nervo tinimo ir regos sutrikimo sindromą, kuris ištinka maždaug 35 proc. astronautų mikrogravitacijos sąlygose. Fiziologiniai šio sindromo tyrimai, naudojant Institute sukurtą aparatūrą, jau atlikti ir moderniausiame pasaulyje Vokietijos Aerokosmonių Tyrimų Institute (DLR) Kelne.

„Tyrimų rezultatai sukėlė didelį entuziazmą – mūsų institute sukurtos technologijos yra unikalios ir tikslios. Jos buvo demonstruojamos net JAV kongreso nariams Vašingtone, sulaukė didelio kongresmenų ir NASA aukščiausių vadovų susidomėjimo. Neseniai sulaukėme patvirtinimo, jog bendradarbiausime ir 2015-aisiais“, – pasakoja A. Ragauskas.

Lietuva tampa „kosminės lygos“ žaidėja

Pasak KTU profesoriaus, Kaune sukurtas inovacijas svarbiausioji JAV kosmoso ir aeronautikos organizacija atrado, domėdamasi patentuotomis šios srities technologijomis. Ši inovacija – tai fundamentinių mokslo žinių pritaikymo pavyzdys kosmoso pramonėje. Ištyrus astronautų regos sutrikimo sindromą, kitas žingsnis būtų atrasti farmacines prevencijos priemones, arba būdą atrinkti ilgiems skrydžiams į kosmosą tokius astronautus, kuriems šis sindromas nepasireiškia.

A. Ragausko nuomone, bendri projektai su tokia organizacija kaip NASA yra naudingi ne tik profesine prasme, t. y. išmoko bendraujant atrasti sąlyčio taškus, galimus kompromisus ir iš tiesų susikalbėti, bet ir tuo, kad Lietuva tampa „aukščiausios kosminės lygos“ žaidėja.

„Vykdome bendrus projektus su organizacijomis, kurių atliekami tyrimai ir veikla tiesiogine prasme skatina žmonijos progresą. Išgirsti, jog Lietuva atsirado jų verslo žemėlapiuose – svarbus pasiekimas “, – sako KTU Sveikatos telematikos mokslo instituto vadovas.

Palydovų paleidimas – ne tik simbolinis žingsnis

Kosminiai projektai, sutartys su kosmoso organizacijomis, pirmieji palydovai – pastaraisiais metais vis plačiau imta kalbėti apie tai, jog Lietuva tampa kosmine valstybe. Ką tai iš tikrųjų reiškia?

„Palydovų paleidimas – ne tik simbolinis mūsų pirmojo žingsnio kosmose pažymėjimas, bet ir didelis projektinis pasiekimas. Nuo planų sudarymo, konstravimo, bandymų iki palydovų darbo kosmose, žinių perdavimo – visuose etapuose misiją išpildėme. Tai byloja apie mūsų kvalifikaciją“, – teigia V. Tomkus.

Lietuvos kosmoso asociacijos vadovas priduria, jog palydovų paleidimo misija – ne savitikslis dalykas, o išnaudota galimybė pademonstruoti savo žmogiškąjį technologinį potencialą. Tai – savotiškas kokybės ženklas, įrodantis, kad Lietuvoje gebame kurti kosmoso technologijas. Ateityje turėtume šį potencialą išnaudoti kitiems, galbūt ekonomiškai labiau pagrįstiems, projektams.

Kosmoso pramonė – nuo brūkšninių kodų iki didžiųjų duomenų

Pasak Lietuvos ūkio viceministro M. Skarupsko, jei praeityje kosmoso užkariavimas daugiausia buvo paskatintas politinės ir karinės priešpriešos, šiandien kosmoso technologijos ir pramonė yra priartėjusi prie kasdienybės.

Dūmų detektoriai, vandens filtrai, skaidrūs plastikiniai buteliai, kvarciniai laikrodžiai, atminties putplasčio čiužiniai ir pagalvės, belaidžiai įrankiai, tokie, kaip smūginis gręžtuvas, galiausiai – brūkšniniai kodai, kuriais žymimos visos prekės – tai kosmosui skirtos inovacijos, atradusios kelią į mūsų kasdienybę.

„Kosmoso technologijas rasime savo namuose, jas netgi nešiojamės kišenėse. Tai – ir palydovinė televizija, ir mobilieji telefonai, ir navigacija. Vykdomi nuolatiniai Žemės stebėjimai, padedantys ne tik turėti operatyvias ir tikslas orų prognozes, bet ir sprendžiantys saugumo, krizių valdymo, stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių likvidavimo padarinius“, – vardija M. Skarupskas.

Pasak V. Tomkaus, kosmoso pramonė ir paslaugos atranda ypač platų pritaikymą šiandien, kai pasaulis susiduria su didžiųjų duomenų (angl. big data) problema.

„Didieji duomenys – tai yra įvairūs žemės stebėjimo duomenys, jie leidžia optimizuoti transporto srautus, ieškoti naudingų iškasenų, optimizuoti žemės ūkį, gali būti naudojami daugelyje kitų „žemiškų“ sričių. Šių duomenų surinkimas iš įvairių daviklių, visos informacinės sistemos sukūrimas – tai verslas, kuris pastaraisiais metais ypač auga. Didžiosios interneto bendrovės, tokios kaip „Google“, „Facebook“, „Amazon“ vien JAV investavo daugiau nei milijardą dolerių į šią sritį“, – pasakoja V. Tomkus.

Lietuvos kosmoso asociacijos vadovo teigimu, džiugu, kad Lietuva dalyvauja kosmoso „prisijaukinimo“, t. y. priartinimo prie žemės procese. Pirmieji žingsniai žengti – laikas išbandyti naujas sritis ir imtis naujų iššūkių.

Komentarai (0)