Mokslininkai paaiškino „iš kur atsirado Visata“: supratimui reikia kitokios fizikos

Rauna stogą, tokios mintys. Ta prasme vienu sąkiniu, nebuvo, nebuvo nieko miljardų, milijardus metų, bet tik pyst toks netyčinis sutapimas palei tikimybių teoriją ir viskas taip sutapo, kad (virtualiai/laikinai) yra visa visata, yra ir tiek. Kodėl gi ne žinant, kad realybė yra fantastiškesnė už pačia didžiausią fantaziją. Sutinku beveik su viskuo šitam straipsnyje, bet tos hipotezės autorius užsimiršta apie pačios erdvės ir laiko prigimtį, o tai irgi nemažiau klausimų kelia, nei visątos atsiradimas. Toks klausimėlis mane kamuoja, ar gali tos virtualios dalelės, būti ne kas kita, bet taip vadinamas "eteris"?

Vadink eteriu, jei patinka. Pasakyk, kokias savybes turi eteris, jei jos sutaps su virtualiomis dalelėmis, puiku, bus trumpesnis pavadinimas

Moksle sąvokų apibrėžimai nekeičiami paprastai. Tad eterio sąvoka visada išliks XIX amžiaus formuluotės, ir tada ne, tai ne eteris, eteris neegzistuoja, kad ir kaip ar kiti norėtų. Nes jei bet kada galima būtų keisti sąvokos reikšmę, būtų prarastas tikslumas ir apibrėžtumas moksle. Elementarus svečio pavyzdys - nusprendė, kad judėjimas yra kažkas kito, nei objekto vietos kitimas laikui bėgant kitų objektų atžvilgiu, ir postringauja savo nesąmones. Tačiau eteris, kaip ir judėjimas - jų sąvokos griežtai apibrėžtos, ir nebus keičiamos.

Maziausias dydis? Jei kalba eina apie geometrija, tai berods Planko konstanta skaitoma maziausiu imanomu dydziu, berods 10-35. O siaip viska ak cia pezejo straipsio autorius permastau kelis kartus per diena, o kas prasideda bandant uzmigti... Zodziu sitas straispnis su "kosmosais" mano galvoje kaip pigus anekdotas is bulvarinio zurnalo

Na, Demukazz, kazkas ne taip. Turbut ne Planko konstanta, o Planko ilgis yra hipotetinis maziausias dydis fizikoje. Tuo tarpu geometrijoje, kaip ir aritmetikoje, egzistuoja begalybes. Planko ilgi salygoja musu matavimo galimybes, o ne pats matematinis dydis. Jei suklydau is kart atsiprasau.

Abibrėžimų reikšmės keičiasi labai dažnai, dažniausiai keičiasi dėl to kad gauni naują tikslumą o ne prarasti kažką, šiandien skaitau kad kilogramo apibrėžimą pakeitė. Pagaliau, nes vėluoja jau kokia 50 metų. Per praeitą amžių pasikeitė visi SI baziniai matavimų vienetai po du kartus, išskyrus kilogramą, 2 skaičiai po kablelio tikslumas apibrėžiant kilogramą yra nepateisinamas.

Aš turėjau omenyje ne fizikinį nustatymo būdą, o funkcinį (?) apibrėžimą - kilogramas yra masės matas, ir tai, kad patikslino, jis vistiek liko masės matas. kaip ir su metru - atstumo matas. Nėra tokio dydžio, kuris iš pradžių buvo naudojamas apibūdinant tarkim ilgį, o dabar - laiką.

Na čia dar galima ginčytis... metrai dabar sekundėmis skaičiuojami

Ir taip, ir ne. Metro apibrėžimas susięs su sekunde, bet pats metras yra skirtas atstumui matuoti.

taip eteris yra terpė ir niekada nebus dalelė, bet man labai įdomu iš kur žinai, kad jis neegzistuoja? esama padėtis ir yra prielaida tokioms fantazijoms, kurias sunku vadinti mokslinėmis.

Eteris apibrėžiamas fizikoje kaip: "a space-filling substance or field, (thought to be) necessary as a transmission medium for the propagation of electromagnetic forces" Maikelsono-Morlio eksperimentas įrodė, kad jokio objektyvaus lauko ar substancijos, per kurį sklistų elektromagnetinės bangos, nėra, priešingu atveju tarp statmenų šviesos pluoštų atsirastų interferencija dėl žemės judėjimo per tokią substanciją. Matematika taip pat rodo, kad elektromagnetinis laukas pats savaime yra laukas/substancija, taigi jo sklidimui nieko papildomai nereikia. Atitinkamai eterio pagal aukščiau pateiktą apibrėžimą nėra. O kaip teisingai pastebėjo minusas, nereikėtų tos pačios sąvokos naudoti skirtingiems reiškiniams (kvantiniam vakuumui, tamsiajai medžiagai ir pan.). Toks sąvokų vartojimas paprasčiausiai klaidina, jau nekalbant apie tai, kad sąvokos fizikoje kyla iš formulių, kurios neleidžia tokios savivalės.

Visų pirma matematika fizikoje nieko negali parodyti. Tai instrumentas skaičiavimams. Antra - pats maišai sąvokas - laukas nėra substancija, elektromagnetinis taip pat yra tik laukas ir jo sklidimui kažko reikia - substancijos, o aukščiau pateiktas apibrėžimas pagal aukščiau pateiktą paaiškinimą nėra validus. Niekaip negaliu paaiškinti, bet kažkuris jausmas sako, kad šios sąvokos buvo sumaišytos neatsitiktinai..

Smalsu butu suzinoti, kokias savybes tu priskiri hipotetiniam eteriui. Mat daugelis skirtingai supranta. As zinau tris vadinamo eterio variantus, pateiksiu chronologiskai. Senoves Indijos akasha. https://en.m.wikipedia.org/wiki/Akasha Senoves Graiku. Fiziku iki Niemand nurodyto eksperimento. https://lt.m.wikipedia.org/wiki/Eteris_(reikšmės)

Tai tik dėl to, kad negalėtumėme sukurti amžinojo variklio, nemokamos energijos ir keliauti greičiau už šviesą.

Kazkada, siaip pries uzmiegant, galvojau apie visatos atsiradima. Kaip visgi is nieko galejo atsirasti kazkas? Ir kilo ideja: Niekas(0)=begalybe + (-begalybe). Taip is nieko(0) galima sukurti daug skaiciu kombinaciju, kurios kaip ir turetu kazkokia forma pvz 4×3-12, bet jei visi skaiciukai(daleles) susijunktu butu niekas(0). Juk sios visatos pagrindine kalba yra matematika, kuri sukuria kazkokia prasme, bet vistiek viska sujungus gaunasi niekas(0). Skaiciai t.y. daleliu saveikos yra kaip tikroji visatos forma kur tiesiog (visa visata)=0, tik mes egzistuojame toje lygybes puseje kurioje nera 0, o tai lygybei keiciantis atsiranda zmoniu vadinamas laikas. Dabartis turi savo formule, o po akimirkos ji jau bus kitokia . Pvz ta pati, kazkadaise buvusi 1 dalele tampa kazkokia kita forma (pvz 1=5/3+2), tuo metu pasikeicia materijos pozicija, atsiranda vis daugiau daleliu, bet jei juos visus irasytume i viena sprendini gautusi taspats 0lis. Taigi tuo paciu metu visata yra viskas ir kartu niekas. Aisku kazkokios taisykles visatoje turetu galioti, kaip matematikoje sudetis ar daugyba.. Juk nekeista, kiek dalyku zmogus sugebejo paaiskinti naudodamasis matematika t.y. visokiu dydziu saveikavima? Gal taip ir atrodytu visko teorija, kur kiekvienai dalelei butu suteikta kazkokia matematine forma ir taip butu aprasyta visa musu visata ir sprendynis butu lygus 0? Tokioj visatos formoj laikas tiesiog neegzistuoja, o ziuredami i zvaigzdes mes matome ne praeiti,o kazkokia dali visatos formules. Aisku cia tik mano pafilosavimai pries miega ir galbut mano ziniu trukumas leido taip pafantazuoti

Laukas - matematinė abstrakcija, naudojama fizikiniams reiškiniams aprašyti. Visi fizikiniai laukai yra substancija, t.y. turi fizikines savybes (kaipo energija, impulsas ir pan.), sąveikauja su kitais laukais. Elektronas matematiškai irgi yra laukas, bet kažkodėl niekam nekyla noro ieškoti jo sklidimo terpės. Fotonas šiuo atžvilgiu niekuo nesiskiria nuo elektrono, jis pats savaime sklinda erdvėje. Tai, kad dalelėms, įskaitant elektroną su fotonu, būdingos banginės savybės, tikrai nereiškia, kad reikalingas kažkoks eteris, kuriuo tos banginės savybės plistų.

Mokslo populiarinime paplitusi. Čia lazda su dviem galais, iš vienos pusės, reikia kažkaip viską supaprastinti, naudoti vidutiniam piliečiui suvokiamas analogijas, o iš kitos pusės, gali suklaidinti giliau bebandantį domėtis. O jei dar pridėsime vertimus iš anglų kalbos, dažnai atliekamų su fizika nedraugaujančių vertėjų

Matau, kad i nepatogius klausimus nesi linkes atsakyti. Tad busiu izulus ir priminsiu, kad fizika tiria tik fiksuojamus ir matuojamus materijos reiskinius.

Žinoma, kad laukui sklisti terpės nereikia, nes laukas yra terpės savybė. Atrodo, kad XIX fizika buvo aukštesnio lygio. Tesla važinėjo elektromobiliu, o dabar jį vėl kuria..

Pripazinti nepakanka, reikia aptikti. Tokie jau nepatogus fizikos metodo reikalavimai. O jei jau hipotetiskai numatai eterio egzistavima, tai turetum numatyti bent kazkokias jo savybes. Kaip gi kitaip kelsi tokia hipoteze? Kad egzistuoja neaptinkama terpe nezinomomis/neaptinkamomis savybemis?