O Centrinis mokslinis mašinų kūrimo institutas (CNIIM) Federalinės kosminės programos rėmuose iki 2025 m. planuoja sukurti įspėjimo apie kosmines grėsmes centrą. Jis valdys kompleksą „Nebosvod-S“ – du kosminius aparatus, skriesiančius orbita aplink Žemę ir dar du, kurie atkartos planetos kelią aplink Saulę.

Susprogdinti ar nukreipti į šalį? 

Hamletiškas klausimas, kaip elgtis su artėjančiais asteroidais. Juk Žemės gyventojai pakankamai gerai ginkluoti.  

Pirmas gynybos būdas, kuriuo galėtume pasinaudoti, jei būtų pakankamai daug laiko veikti. Tuomet galima nukreipti į asteroidą kosminį aparatą, kuris „prisisiurbs“ prie asteroido paviršiaus ir, įjungęs variklius visa galia, pakeis „klajūno“ trajektoriją.

Šis būdas jau tris kartus patikrintas. Pavyzdžiui, 2001 m. ant asteroido Eroso nusileido JAV aparatas „Shoemaker“.  2005 m. panašų manevrą atliko Japonijos zondas. 2010 m. ant Čuriumovo-Gerasimenkos kometos nusileido Europos kosmoso agentūros (ESA) zondas „Rosetta“.

Bet ką daryti, jei pavojus pastebėtas per vėlai ir nėra laiko veikti?

Lieka vienintelis būdas – susprogdinti atvirame kosmose. Šis būdas taip pat jau buvo išbandytas praktiškai. 2005 m. NASA aparatas „Deep Impact“ taip taranavo kometą 9P/Tempel, panaudojusi kol kas ne branduolinį ginklą, o tik 440 kg svorio sviedinį.

Rusijos mokslininkams niežti rankos išbandyti branduolinę galvutę. Jie 2036 m. nori atakuoti prie Žemės priartėsiantį asteroidą „Apophis“. 

Kad branduolinis smūgis kosmose neprarastų galios, mokslininkai palanuoja dvigubą smūgį. NASA jau turi hipergreitą asteroidų perėmėją (Hypervelocity Asteroid Intercept Vehicle – HAIV). Jis į asteoidą gali paleisti „taraną“, o paskui į susiformavusį kraterį šautų ir pabūklu.

Šiuo metu didžiausias NASA guru kovoje su asteroidais yra fizikas ir branduolinio ginklo kūrėjas Davidas Dearbornas. Su kolegomis jis kuria padidinto galingumo kovinę galvutę W-87, kurios galingumas – 375 kilotonos (29 kartus didesnis už bombą, numestą ant Hirošimos).

Sunaikinimo repeticija

Europos kosmoso agentūra planuoja tokios sunaikinimo operacijos repeticiją surengti 2022 metais. „Auka“ taps dvinaris asteroidas 65802 Didymos, atrastas 1996 m. Jo diametras – 800 metrų. O palydovo, judančio 1 km orbita, dydis siekia 150 m.

Sunaikinimo operacijos repeticija vyks asteroidui priartėjus 11 mln. km prie Žemės. Planuojama sunaikinimo misija jau turi pavadinimą AIDA (Asteroid Impact & Deflection Assessment), o kosminis aparatas, ruošiamas šiai misijai, bus DART (Double Asteroid Redirection Test). „Dartas“ įsirėš į asteroidą maždaug 22 530 km/val. greičiu.

Visą procesą stebės netoliese skrisiantis aparatas AIM  (Asteroid Impact Monitor). Tokio stebėjimo tikslas – ne tik įvertini smūgio efektyvumą, bet ištirti medžiagą, iš kurios susiformavęs asteroidas.

Tiesa, asteroidų naikintojų kelyje yra rimta kliūtis. Pagal tarptautinius susitarimus draudžiama po vandeniu, kosmoso erdvėje ir Žemės atmosferoje išbandyti branduolinį ginklą. Kita sutartis, pasirašyta 1967 m. draudžia gabenti branduolinį ginklą į kosmosą.

Komentarai ()