Mažytis taškelis, lėtai slenkantis Saulės disku, yra Merkurijus. Mokslininkai iš NASA užfiksavo, kaip pati mažiausia mūsų sistemos planeta praskrenda šalia šviesulio. Tokį astronominį reiškinį iš Žemės galima stebėti kartą per dešimt metų.

Merkurijus juda beveik 50 km per sekundę greičiu – jo judėjimo greitis didesnis, nei bet kurio kito dangaus kūno Saulės sistemoje. Žvaigždės diską jis kerta per septynias su puse valandos.

Merkurijaus tranzitai visada vyksta gegužės pradžioje arba lapkričio pradžioje, nes Žemės ir Merkurijaus orbitos viena kitos atžvilgiu yra taip pasvirusios, kad tik tuo metu Merkurijus apskritai gali praskristi tarp Žemės ir Saulės. Tai nulemia ir tranzitų retumą.

Geriausiai apžiūrėti Merkurijų Saulės fone galima Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Vakarų Europoje ir Afrikoje. Visgi mažai kam pavyks šiuo retu reiškiniu gėrėtis be teleskopo. Merkurijus per mažas, kad jį galima būtų įžvelgti plika akimi.

Tačiau tiems, kam pavyksta, atsiveria pasakiškas kosminis vaizdas, leidžiantis bent kažkiek labiau įsivaizduoti kosminius mastelius. Nors Merkurijus tik šiek tiek didesnis už Mėnulį ir kelis kartus mažesnis už Žemę (palyginimui - Merkurijaus skersmuo ties pusiauju 4 879,4 km, o Žemės - 12 756,274 km), bet žvelgiant į Saulės diską kertantį taškelį, labai lengva suprasti, kokios iš tikro yra mažos planetos ir kokia didelė mūsų gimtoji žvaigždė:

Tačiau tai tik lašas jūroje, jei Saulę palygintume su pačiomis didžiausiomis mokslui žinomomis žvaigždėmis:

Komentarai ()