Kaip atrodys pirmieji mūsų sutikti ateiviai? Tikrai ne aštuonkojai ir net ne dvikojai (8)
Bet kokia protinga nežemiška gyvybė, su kuria žmonija sugebėtų užmegzti ryšį, veikiausiai bus nepanaši nei į mus, nei į kalmariškas būtybes iš „Arrival“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jei nežemiškos gyvybės rūšys taps pakankamai pažangios, kad galėtų siųsti žemiečiams suprantamus signalus, jos veikiausiai bus nusimetusios tradicinį biologinį apvalkalą ir tapusios tam tikra mašininio intelekto forma, sakė ateivių paieškų veteranas Sethas Shostakas.
Savo teiginį S. Shostakas remia žmonijos vystymosi keliu. Žmonės radiją išrado XX a. pradžioje, kompiuterius 1945, o dabar jau gamina santykinai pigius prietaisus, kurių skaičiavimo pajėgumai didesni nei žmogaus smegenų.
Taigi tikro, stipraus dirbtino intelekto (DI) sukūrimas jau nebe už kalnų, mano ekspertai. Pavyzdžiui, žymusis futurologas Ray'us Kurzweilas, 2045-uosius nurodo kaip metus, kai įvyks šis pasaulį pakeisiantis „singuliarumas“.
„Bet gal tai įvyks 2100, ar 2150, ar 2250 metais. Tai nėra svarbu, – sakė S. Shostakas rugsėjį vykusioje „Dent:Space“ konferencijoje San Franciske. – Esmė, kad bet kuri radiją išradusi visuomenė, kad galėtume juos išgirsti, per keletą šimtmečių išranda savo įpėdinius. Ir, manau, tai svarbu, nes tie įpėdiniai yra mašinos.“
Iš pradžių DI veiks su žmonių kūnais, bet galiausiai žmonės savo biologinio kūno atsisakys ir taps visiškai skaitmeniniais, prognozuoja S. Shostakas.
„Tai – lyg sukurti keturių cilindrų variklį ir įmontuoti jį arkliui, kad šis greičiau bėgiotų. Netrukus šauna mintis: gal atsikratom arklio dalies ir tiesiog gaminam Maserati? – sakė S. Shostakas, SETI instituto Kalifornijoje astronomas. – Taigi tikėtina, kad taip ir nutiks.“
Žmogiškos mašinos protingės ir galių įgaus neįtikėtinai sparčiai, pridūrė jis. Žmonių dabartinis protas yra rezultatas 4 milijardus metų trukusios darviniškosios evoliucijos, kuri iš esmės naudoja atsitiktines pradinės medžiagos variacijas ir nėra nukreipta kokio nors konkretaus tikslo link. Bet mašinos intelekto evoliucija bus sukurta ir efektyvi, pažymėjo S. Shostakas.
„Išradę mąstančią mašiną sakysime: „Išrask ką nors geresnio už save.“ Ir pagaminsime tai. Tada liepsime jai sukurti ką nors dar geresnio ir taip toliau“, – svarstė jis.
Šios idėjos implikuoja kuo rimčiausias pasekmes nežemiškos protingos gyvybės paieškoms. Kitaip nei Žemėje gyvenantiems organizmams, superpažangių ateivių mašinų išlikimui nereikėtų vandens ar kitų cheminių medžiagų, tad jos visai nebūtų tvirtai susijusios su savo protėvių gimtine, pažymėjo S. Shostakas. O tūkstančius metų trunkantys kosminiai skrydžiai mašinoms nebūtų kažkas ypatingo, jei jos turėtų energijos ir žaliavų savo kūnų remontui, sakė jis.
„Tebeieškome nežemiškos gyvybės žvaigždžių sistemose su planetomis, kuriose biologiniai procesai galėtų sukurti gyvybę, galiausiai tapsiančią tokia protinga, kaip jūs, – sakė jis „Dent:Space“ dalyviams. – Bet nemanau, kad taip bus.“
S. Shostakas sakė neraginantis kolegų SETI astronomų baigti paieškas potencialiai panašių į Žemę planetų, tokių kaip neseniai atrastas Proxima b pasaulis vos už 4,2 šviesmečių. Paprastos gyvybės formos vis vien galėtų gyventi tokiuose pasauliuose, nors jei protingiausi gyventojai tapo skaitmeniniais ir seniausiai išskrido, sakė S. Shostakas.
Tačiau tai gali būti neprasta idėja išplėsti paieškas į kosmoso sritis, kurios turėtų būti patrauklios skaitmeninėms gyvybės formoms – pavyzdžiui, vietos, kur daug prieinamos energijos, tarkime galaktikų centruose.
„Ten galėtų telktis išties protingos būtybės“, – sakė S. Shostakas.
Jis pridūrė, kad gal derėtų stebėti dangaus sritis, jungiančias dvi daug energijos spinduliuojančias vietas ir bandyti taip perimti komunikacijas tarp dviejų ateivių mainų.
„Tokia mano žinia jums: ieškome savo analogų, bet kažin ar tokia yra didžioji Visatos proto dalis, – apibendrino S. Shostakas. – Būčiau linkęs lažintis, kad taip nėra.“
Pagal Space.com inf. parengė Vytautas Povilaitis.
