Keliavimas kelių tūkstančių kilometrų aukštyje virš Žemės yra išties sunkus darbas. Tai kelia įtampą, gal net ir siaubą. Tai kodėl gi astronautams Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) neleidžiama bent šiek tiek atsipalaiduoti ir pašalinti stresą su taurele rankoje?

Deja, kosmoso tyrinėtojams, norintiems sudrėkinti savo liežuvį šlakeliu alkoholio, griežtai draudžiama tai daryti pagal vyriausybinių įstaigų priimtus įstatymus. Alkoholį ne tik draudžiama vartoti kosmose, bet apskritai yra uždraustas jo gabenimas į TKS.

Beje, panašu, jau netrukus visi iš mūsų galėsi bandyti rizikuoti pasienyje į kosmosą prasinešti kokį butelaitį, kadangi planai kolonizuoti Marsą yra vis realesni. Nors jau dabar kalbama apie tai, kodėl alkoholio vartojimas turėtų būti draudžiamas ilgose kelionėse po kosmoso platybes.

Bet tiesa ta, kad girtavimas kosmose jau turi nekokį atspalvį, rašo BBC. Galima pažvelgti, kas gi gali nutikti astronautui, kuris vartoja alkoholio, ką apskritai reikštų taisyklių liberalizavimas ir didesnių alkoholio atsargų išsiuntimas į kosmoso erdvę.

Yra plačiai paplitusi nuomonė, kad dideliame aukštyje žmogus gerokai greičiau apsvaigsta. Taigi, atrodytų logiška, kad alkoholio vartojimas kosmose gali turėti didelę reikšmę ir efektą žmogaus organizmui. Bet iš tiesų tai nebūtinai yra tiesa.

Tiesą sakant, yra įrodymų, paneigiančių šį mitą. Dar 1985 metais JAV Federalinė aviacijos administracija atliko tyrimą, kurio metu buvo stebima, ar alkoholio vartojimas imituotame aukštyje turi efektą atliekant sudėtingas kompleksines užduotis ir tuo pačiu matuojant iškvepiamo alkoholio kiekį alkotesteriu.

Atliekant tyrimą 17 vyrų buvo paprašyti suvartoti tam tikrą kiekį degtinės žemės lygyje ir vėliau – specialioje kapsulėje 3,7 kilometro aukštyje. Jų taip pat buvo paprašyta atlikti užduotis, susidedančias iš matematinių veiksmų, švieselės sekimo su vairalazde osciloskopo ekrane ir kt.

Tyrėjai nustatė, kad nėra tiesioginio ryšio tarp alkoholio ir aukščio tiek atliekant užduotis, tiek matuojant tiriamųjų iškvepiamo alkoholio kiekį. Taigi ar greitesnis apgirtimas skrendant yra mitas? Dave‘as Hansonas, sociologijos profesorius, teigia, kad taip.

„Negaliu įsivaizduoti, kad alkoholio vartojimas kosmose būtų kitoks“, – kalbėjo mokslininkas. Jis pridūrė, kad aukščio liga gali imituoti pagirias, tačiau tai taip pat gali imituoti intoksikaciją. „Jei žmonės nėra tinkamame slėgyje, jie gali taip pat jaustis apsvaigę“, – teigė D. Hansonas.

Vietoje to žmonės, kurie teigia, kad prisigėrė lėktuve gerokai greičiau nei įprastai, tiesiog gali patirti efektą „mąstyk-gerk“, kuris buvo plačiai tiriamas nemažai metų. Jis reiškia, kad žmonės elgsis kaip neblaivūs, jei jie galvos, kad yra tokie, nors jie iš tikrųjų ir nėra vartoję alkoholio.

„Jei žmonės, skrisdami lėktuvu, pagalvos, kad alkoholis jiems turės kažkokį efektą, jiems ir atrodys, kada alkoholis turi tokį efektą“, – aiškino D. Hansonas.

Taigi jei nėra jokio fizinio poveikio dideliame aukštyje, ar mažytis šlakelis alkoholio TKS yra nieko tokio? Netiesa. „Alkoholis yra neleistinas Tarptautinėje kosminėje stotyje“, – kalbėjo Danielis G.Huotas iš NASA. Pasak jo, alkoholio vartojimas TKS yra kontroliuojamas dėl jo poveikio vandens regeneravimo sistemai.

Dėl šios priežasties astronautai kosmose netgi neturi jokių produktų, kurių sudėtyje yra alkoholio, pavyzdžiui, dantų skalavimo skysčio, kvepalų ar losjono po skutimosi. Beje, apsvaigę nuo alkoholio astronautai gali sugadinti itin brangią ir vertingą įrangą.

Komentarai (3)