Visi tą žino, bet apsimeta, kad nemato: kosminiai skrydžiai kabo ant plauko ()
Įvairūs robotikos išradimai ir jų pritaikymas kosmose gali padėti į Marsą nukeliauti ir pirmajam žmogui. JAV bendrovės „SpaceX“ vadovo Elono Musko nuomone, to galima tikėtis jau 2026 m.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tokius užmojus optimistiškai vertina ir Europos kosmoso tyrimų ir technologijų centre (ESTEC) Europos kosmoso agentūroje (ESA) dirbantis Marius Klimavičius: „Pirmiausia paleidžiamos robotinės sistemos – jos nusileidžia ant paviršiaus ir ištiria, ar aplinka yra saugi, o tada jau keliauja žmogus. „SpaceX“ kol kas vienintelė kompanija, kuri labai greitai vykdo savo programas, tad yra tikrai daug galimybių bent jau iki 2030 m. pradžios pamatyti žmogų Marse.“
Į klausimą, koks apskritai Marso kolonizavimo tikslas ir galima nauda, M. Klimavičius atsako, kad viena priežasčių – demografinės problemos Žemėje. Be to, priduria jis, negalima atmesti tikimybės, kad čia kas nors kada nors atsitiks, todėl žmonės turi turėti, kur persikelti.
O kad mūsų planeta gyvuotų ilgiau, svarbi ir švaraus kosmoso iniciatyva. Šiuo metu kosmose yra daugiau nei 166 mln. šiukšlių: nuo dulkių, rūdžių ar aušinimo skysčio, išmetamo palydovų, iki apskritai nebenaudojamų dirbtinių palydovų. Beveik 30 tūkst. šiukšlių – didesnės nei 10 cm. Pasak M. Klimavičiaus, tai problema, kelianti didelę grėsmę Žemei.
„Galbūt niekas nenori jos spręsti dėl to, kad reikia investicijų, kurios visiškai neatsiperka. Problema ta, kad jei nieko nedarysime, nebegalėsime vykdyti naujų misijų. Manau, visi tą supranta, tiesiog niekas nenori investuoti, nes tuos pinigus gali panaudoti kitur. Be to, net jei ir būtų nustota leisti palydovus, šiukšlių vis tiek daugėtų – kai jos susiduria, jų skaičius geometrine progresija didėja“, – pabrėžia M. Klimavičius.
Kosmoso šiukšles surinkti įmanoma
Europos kosmoso agentūroje M. Klimavičius su kolegomis nustatė du veiksmingiausius būdus toms šiukšlėms pagauti ir surinkti. Vienas – robotinė ranka, kuria galima pagauti didesnę šiukšlę – ar palydovą, ar raketos dalį. Kitas metodas – tinklas, kuriuo galima vienu metu iš didesnio atstumo pagauti daug šiukšlių.
„Ką tai duoda? Nereikia labai priartėti prie šiukšlės, nes mes nežinome, kaip greitai ji sukasi, kokia jos tiksli kryptis ir pan. Kadangi žinoma tik šiukšlės orbita, būtų išvengta rizikos, stengiantis šiukšlę pagauti“, – aiškina mokslininkas.
Kalbant apie kosmoso tyrimus, nebūtina žvelgti į tolimą ateitį. Anot M. Klimavičiaus, dalis technologijų, naudojamų kosmose, jau šiandien taikomos ir Žemėje: „Tai, ką kiekviena šalis yra investavusi į kosmosą, sugrįžta dešimteriopai. Kosmosas yra geriausias dalykas norint patraukti vaikus studijuoti STEM mokslus, antra, išvystomos tokios technologijos, kurios naudojamos kasdien, pavyzdžiui, termodrabužiai, egzoskeletai, protezai, dirbtinė širdis. Visa tai sukurta būtent kosminių technologijų pagrindu.“
Nors Europos kosmoso agentūroje dirba devyni lietuviai, mokslininko nuomone, mūsų šalyje vis dar skiriama per mažai dėmesio šios srities mokslams populiarinti. M. Klimavičius įsitikinęs, kad Lietuva gali prisidėti prie svarbių kosmoso atradimų – Lietuva, pasirašiusi sutartį su Europos kosmoso agentūra, sutiko investuoti tam tikrą sumą į vykdomas programas, o tie pinigai tikrai niekur neprapuls – mes galėsime siūlyti savo technologijas.
