Kaip atsirado pirmosios gigantiškos juodosios skylės? Iki šiol jokia teorija to nesugebėjo paaiškinti ()
Kol kas vis dar neaišku, kaip susiformavo pirmosios supermasyvios juodosios skylės. Jos per mažiau nei milijardą metų po Didžiojo sprogimo pasiekė daugiau nei milijardą kartų už Saulės didesnę masę – tiek užaugti vien ryjant medžiagą būtų labai sudėtinga.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Paprastai jų atsiradimo modeliuose teigiama, kad juodosios skylės susiformavo jau būdamos bent dešimčių tūkstančių Saulės masių, bet kyla klausimas, kaip tokios masės kūnas galėjo išlikti nesubyrėjęs į mažesnius fragmentus, panašiai kaip aplinkinėje Visatoje besiformuojantys žvaigždžių spiečiai.
Dabar pasiūlytas vienas galimas proceso paaiškinimas.
Remdamiesi detaliais skaitmeniniais modeliais, mokslininkai nustatė, kad praėjus maždaug 100 milijonų metų po Didžiojo sprogimo, Visatoje buvo daug viršgarsiniais greičiais judančių dujų srautų.
Tokios dujos negalėjo efektyviai fragmentuoti, tačiau kaupėsi pirmuosiuose protogalaktiniuose tamsiosios materijos haluose.
Ten jos galėjo suformuoti dešimčių tūkstančių Saulės masių debesis, kurie, pasiekę tokią masę, staigiai kolapsuodavo į juodąsias skyles.
Tokioms juodosioms skylėms užaugti iki milijardo Saulės masių reikėtų dvigubai mažiau laiko, nei pradėjus nuo dešimties Saulės masių – užtektinai, kad galėtų egzistuoti nepraėjus nė milijardui metų po Didžiojo sprogimo.
Tyrimo rezultatai publikuojami Science.
