Ką reikėtų žinoti apie sudegusią kinų kosminę stotį ir kas laukia ateityje ()
Kinijos kosminė stotis Tiangong-1 pastarąsias kelias savaites buvo daugelio naujienų kanalų akiratyje. Ir ne veltui – jos nevaldomas kritimas į Žemę daugeliui klausytojų, skaitytojų ir žiūrovų skambėjo kaip baisus dalykas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Bet 8,5 tonos masės kosminis aparatas – toli gražu ne didžiausias iš orbitos nukritęs objektas: šis rekordas priklauso 2001 metais nukritusiai SSRS/Rusijos stočiai Mir, kurios masė siekė 120 tonų.
Tiangong-1, pakilusi į orbitą 2011 metais, buvo bandymų platforma, davusi pradžią Kinijos kosminėms stotims; šiuo metu orbitoje jau pusantrų metų skraido Tiangong-2, o tarp 2019 ir 2022 metų Kinija ketina orbitoje pastatyti ilgesniam laikui ir nuolatiniam žmonių darbui pritaikytą modulinę kosminę stotį.
Kaip bebūtų, anksti pirmadienį ryte, maždaug trečią valandą Lietuvos laiku, stotis pasiekė atmosferą, subyrėjo ir beveik visa sudegė virš pietinės Ramiojo vandenyno dalies.
Pats faktas, kad stotis nevaldoma įlėkė į atmosferą, nėra labai keistas – gyvenimus taip baigia apie 15% visų Žemės orbitoje dirbusių erdvėlaivių ir palydovų. Pavojaus žmonėms jis nesukėlė, tačiau procesą stebėjo daugybė kosmoso agentūrų – surinkti duomenys padės ateityje prognozuoti panašius įvykius, taip pat padės geriau pasiruošti planuojamam Tarptautinės kosminės stoties nukritimui kažkada po 2024-ųjų metų.
