Nors dauguma asteroidų Saulės sistemoje yra Asteroidų žiede, netrūksta jų ir kitur. Daugybės jų orbitos kerta ir Žemės orbitą, todėl jie gali sukelti pavojų mūsų planetai. Šiuo metu yra žinoma apie 8000 artimų Žemei asteroidų, kurių skersmuo viršija 140 metrų – tokio dydžio asteroidas, pataikęs į Žemę, galėtų sunaikinti miestą, paliktų trijų kilometrų dydžio kraterį, o sprogimas aštuonis kartus viršytų galingiausio branduolinio ginklo – bombos Ivano – sprogimą.

Aptiktų asteroidų skaičius atrodo nemažas, bet iš tiesų tai yra vos trečdalis tikėtino jų skaičiaus, kuris gali siekti apie 25 tūkstančius.

Artimų Žemei asteroidų, kurių skersmuo panašus į Čeliabinsko meteorą sukėlusio, yra apskritai dešimtys milijonų; tiesa, jie, aišku, nėra tokie pavojingi ir pataikę į Žemę sukeltų tik vietinės reikšmės efektus.

Dar 2005 metais NASA gavo užduotį aptikti bent 90% tokių – didesnių nei 140 metrų skersmens – asteroidų iki 2020 metų pabaigos, bet dabar akivaizdu, kad to padaryti nepavyks, o tikslui pasiekti reikėtų paleisti dedikuotą asteroidų paieškos misiją.

Šiuo metu tokia misija, pavadinta NEOcam, yra planuojama, bet iki 2020 metų tikrai nebus paleista. Iš kitos pusės, NASA dirba ir prie kito apsaugos nuo asteroidų aspekto – jų orbitų pakeitimo: 2020 metais planuojama išbandyti misiją DART, kurios tikslas – dideliu greičiu smogti į 150 metrų skersmens asteroidą Didymoon, kito asteroido Didymos palydovą, ir pakeisti jo orbitą. Taip būtų išbandyta technologija, kada nors leisianti apsaugoti Žemę nuo pavojaus.

Taigi nors darbai vyksta lėtai, progreso yra, ir tai negali nedžiuginti. Ypač turint omeny, kokia situacija yra dabar, kai 100 metrų skersmens asteroidas, atrastas tik praėjusią savaitę, dieną po to pralėkė pro Žemę dvigubai arčiau, nei Mėnulis, akivaizdu, kad progreso mums tikrai reikia.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Konstanta.lt

Komentarai ()