Mokslininkai jau žino, kur Marse reikia ieškoti gyvybės pėdsakų ()
Prieš 4 mlrd. metų Marsas nebuvo raudona ir sausa planeta, kokia yra dabar. Jis turėjo upių ir ežerų, galbūt net gyvybę. Nesenai paskelbtame moksliniame darbe rašoma, kad mokslininkai mano žinantys, kur ją galima rasti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Geofizinių tyrimų žurnale „Journal of Geophysical Research: Planets“ publikuotame moksliniame darbe rašoma, kad geležimi turtingos nuosėdinės uolienos buvusių ežerų regionuose, yra didžiausia viltis rasti senovinių gyvybės formų fosilijų.
Atradimas būtų reikšmingas, net jei šios gyvybės formos būtų visiškai primityvios. Ant ežero dugno gulėję akmenys turi tikrai didelį potencialą. Gyvybei egzistuoti, kaip žinome, reikia vandens, todėl jei iš tikrųjų Marse gyvybė tam tikru metu buvo – jos geriausia ieškoti netoli vandens. Mikrobai būtų įsikūrę ežero nuosėdose, kur purvas ir molis, pilnas geležies ir silicio dioksido, būtų padėjęs jiems fosilizuotis.
Kai vanduo išdžiūvo, nuosėdos tapo akmenimis, ir bet kokios gyvybės formos būtų likusios juose. Dėl dabar turimos informacijos, mokslininkai turės labai tiksliai suformuluoti tikslus naujoms misijoms į Marsą – pavyzdžiui, NASAos „Mars 2020” ir „ExoMars”, kurią vykdys Europos kosmoso agentūra. Per abi misijas, tikėtina, bus surinkti pavyzdžiai ir parsiųsti atgal į Žemę analizei.
„Marse yra daug įdomių akmenų ir mineralinių atodangų, kuriose norėtume ieškoti fosilijų. Žinoma, marsaeigių surinkti kiekvieną iš jų nenusiųsime, todėl teiksime pirmenybę tiems, kurie kelia daugiausia vilčių“, – teigia pagrindinis mokslinio darbo autorius Seanas McMahonas.
Kad gautų informacijos apie galimą gyvybę, tarptautinė mokslininkų grupė imitavo Marso sąlygas, siekdami išsiaiškinti koks dirvožemis būtų tinkamiausias išsaugoti milijardo metų senumo biologinius duomenis. Kol kas mokslininkams daugiausia vilčių teikia geležies turinčios uolienos.
Tokie eksperimentai turėjo būti atliekami laboratorijoje, nes natūraliai, prieš tiek pat laiko, susidarę akmenys Žemėje nėra gerai išlikę. Tektoninių plokščių judėjimai, kurių nėra Marse, per milijardus metų iškraipė šiuos akmenis.
Norėdami išsiaiškinti, kokia Raudonoji planeta buvo anksčiau, mokslininkai panaudojo ankstesnių misijų duomenis. Prieš 3-4 mlrd. metų vandens kiekis Marse ir tanki atmosfera tikrai galėjo leisti susiformuoti gyvybei. Žinoma, kad sužinotume ar taip tikrai buvo, dar reikės palaukti.
Parengta pagal IFLSciene.
