Kaip gyvybė gali persikelti iš planetos į planetą? Naujas tyrimas rodo, kaip tai galėtų vykti realybėje ()
Asteroidų smūgiai neretai išmuša uolienas iš planetų ir išmeta jas į kosmosą. Po milijonų ar milijardų metų šios uolienos gali nukristi kitoje planetoje. Uolienose, bent jau teoriškai, galėtų išlikti ir gyvybė ar gyvybei formuotis reikalingi sudėtingi junginiai – taip gyvybė gali persikelti iš planetos į planetą. Toks procesas, vadinamas panspermija, teoriškai nagrinėjamas ne vieną dešimtmetį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Panspermijos hipotezė sulaukė naujo dėmesio, kai buvo aptiktos pirmosios daugelio egzoplanetų sistemos, mat jose dažnai planetos yra gerokai arčiau viena kitos, nei Saulės sistemoje. Tokiose sistemose ir uolienų pernaša iš vienos planetos į kitą turėtų vykti sparčiau.
Naujame tyrime nagrinėjama, kokie galėtų būti panspermijos mastai panašiose sistemose. Saulės sistemai pritaikyti skaičiavimai apibendrinami ir pritaikomi bet kokiai planetinei sistemai. Nagrinėjami trys esminiai panspermijos etapai: gyvybės išlikimas išmetimo iš planetos į orbitą metu, gyvybės išlikimas tarpplanetinėje kelionėje, ir gyvybės išlikimas uolienai krentant į kitą planetą.
Pirmų dviejų etapų skaičiavimai yra paremti ir stebėjimų duomenimis – šį tą žinome apie mikroorganizmų išgyvenimą asteroidų smūgių metu bei apie mikroorganizmų išlikimą kosmoso sąlygomis. Tik trečiasis etapas paremtas vien teoriniais svarstymais. Šie skaičiavimai padės charakterizuoti egzoplanetų sistemas ir geriau pasirinkti, kurias planetas ar sistemas verta tyrinėti detaliau.
Tyrimo rezultatai publikuojami Astrobiology.
