Užfiksuoti pirmieji Marso drebėjimai: kitaip nei Žemėje ir Mėnulyje ()
Pernai darbą pradėjęs NASA zondas InSight jau aptiko keletą Marso drebėjimų. Šie virpesiai yra labai silpni, o zondo surinkti duomenys sunkiai leidžia įsivaizduoti, kaip pats drebėjimas vyksta ir ištirti jo detales.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Taigi grupė mokslininkų pasinaudojo laboratoriniu drebėjimų modeliavimo įrankiu ir atkūrė šiuos drebėjimus Žemėje. Jie buvo daugybę kartų sustiprinti; tai leido palyginti juos su panašaus stiprumo Mėnulio ir Žemės drebėjimais, ieškant panašumų ir skirtumų.
Paaiškėjo, kad drebėjimai ganėtinai skiriasi vienas nuo kito: labai nepanašus jų dažnis. Abu drebėjimai truko gerokai ilgiau, nei panašūs drebėjimai Žemėje, bet trumpiau, nei Mėnulyje: apie 10-20 minučių. Mėnulio drebėjimai yra tokie ilgi, nes virpesiai atsispindi nuo daugybės plutos lūžių, susidariusių per milijardus metų meteoroidų smūgių. Žemės pluta yra daug tolygesnė, todėl bangos sklinda daugmaž tiesiai, nelūždamos, o drebėjimai trunka trumpiau.
Marse, panašu, plutos lūžių yra, bet ne tiek daug, kiek Mėnulyje. Tiesa, kol kas dar turime per mažai duomenų, kad galėtume aiškiai suprasti, kaip vyksta ir plinta Marso drebėjimai.
Šiems tyrimams labai padėtų seismometrų tinklo Marse sudarymas, bet kol kas apie tai galime tik pasvajoti ir tenka pasitenkinti vieninteliu InSight.
