Keistenybė, kuri vyksta su Ijo ugnikalniais: kodėl tai vyksta kas 500 parų, o ne kas 1,77? ()
Jupiterio palydovas Ijo yra vienintelė vieta Saulės sistemoje, neskaitant Žemės, kur šiuo metu vyksta ugnikalnių išsiveržimai. Ijo paviršiuje žinoma šimtai ugnikalnių, kuriems energijos suteikia nuolat palydovą tampanti ir gniuždanti planetos gravitacija.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dabar nustatyta, kad bent jau galingiausias Ijo ugnikalnis, Lokio dubuo (angl. Loki Patera; „patera“ planetologijoje reiškia netvarkingos formos įdubimą ar kraterį), išsiveržia periodiškai kas 500 Žemės parų.
Toks periodiškumas yra labai netikėtas: Ijo aplink Jupiterį apsisuka per 1,77 Žemės paras, ir būtent tokiu periodu yra labiausiai tampomas. Energija, išsiskirianti šių perturbacijų metu, išlydo palydovo gelmes ir sukelia vulkanizmą, bet, matomai, perturbacijos nepaveikia pačios magmos judėjimo. Greičiausiai magma yra pernelyg klampi, kad sureaguotų į tokius sparčius pokyčius. O kas maždaug 500 parų atsikartoja gerokai subtilesnis kitų didžiųjų Jupiterio palydovų poveikis Ijo judėjimui. Panašiai, kaip Mėnulis Žemėje, taip ir Europa bei Ganimedas sukelia potvynius, iškreipdami Ijo orbitą kas 460-480 dienų.
Šis atradimas padės pagerinti Ijo vidinės struktūros modelius, nes magmos judėjimas priklauso nuo to, kokia Ijo dalis yra skysta ir kokio dydžio bei formos rezervuaruose kaupiasi bei juda magma.
Tyrimo rezultatai publikuojami Geophysical Research Letters.
