Gali būti, kad mokslininkai nežemiškos gyvybės ieškojo visai netinkamose vietose: naujo tyrimo rezultatai (5)
Gali būti, kad mokslininkai nežemiškos gyvybės ieškojo visai netinkamose vietose.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Astronomai iš galimų gyvybę turinčių planetų sąrašo išbraukė visą klasę egzoplanetų, rašo sciencealert.com.
Žurnale „Nature“ paskelbtame tyrime apžvelgiama egzoplaneta LHS 3844b – maža, uolėta planeta, skriejanti apie panašią į Saulę žvaigždę.
Tyrimo metu nustatyta, kad ši egzoplaneta pernelyg karšta atmosferai palaikyti, o „Scientific American“ pranešama, kad tyrimą atlikę mokslininkai įtaria, kad panašios planetos taip pat yra per karštos.
Kaip skelbia „SciAm“, tarp astronomų nuolatos verda diskusijos, apie šių akmenuotų, maždaug Žemės dydžio egzoplanetų, skriejančių apie į Saulę panašias raudonas nykštukines žvaigždes tinkamumą nežemiškai gyvybei. Naujasis tyrimas sudėjo visus taškus ant „i“ ir leidžia teigti, kad tikrai gyvybės negali būti egzoplanetose, kurios skrieja taip arti savo žvaigždės, kaip LHS 3844b.
Tyrimo metu nustatyta, kad egzoplaneta skrieja aplink savo žvaigždę panašiai, kaip Mėnulis skrieja aplink Žemę – ta pati pusė visada nukreipta į žvaigždę. Ta planetos pusė, kuri atkreipta į žavigždę, tiesiog čirška – temperatūra pasiekia net 767 °C. O kita planetos pusė yra daugiau nei tūkstančiu laipsnių šaltesnė. Temperatūra ten -273 °C.
„Temperatūros kontrastas šioje planetoje yra toks didelis, kokos tik gali būti. Tai gražiai dera su mūsų plikos uolos be atmosferos modeliu“, – teigė Harvardo astronomė ir pagrindinė naujojo tyrimo autorė Laura Kreidberg.
Jei egzoplanetoje būtų gyvenama atmosfera, šios kraštutinės temperatūros galėtų susimaišyti ir sudaryti švelnesnį planetos klimatą. Kadangi tai neįvyko, tyrimo autoriai padarė išvadą, kad tokios karštos, uolingos planetos kaip LHS 3844b negali palaikyti atmosferos ir todėl negali turėti gyvybės.
„Kad egzistuotų pažįstama gyvybė, reikia skysto vandens. Norint turėti skysto vandens, reikia atmosferos“, – „SciAm“ sakė Harvardo universiteto astrofizikos centro ir Smithsonian instituto astronomas Abraomas Loebas, kuris taip pat dirbo prie tyrimo.
Tai bloga žinia mokslininkams, kuriems norėjo ieškoti nežemiškos gyvybės būtent toje egzoplanetų klasėje, tačiau ilgainiui tai galėtų padėti mokslininkams susiaurinti paiešką.
„Tai, kad atradome, jog šioje planetoje nėra atmosferos, nesumažina tikimybės, kad kitos egzoplanetos šioje zonje gali turėti tinkamą atmosferą“, – „SciAm“ sakė Tiffany Jansen, Kolumbijos universiteto astronomė. Ji neprisidėjo prie naujo tyrimo.
L. Kreidberg pasakojo „SciAm“, kad ji nepraranda vilties dėl šių planetų – egzoplanetų atmosferos kūrimosi ir netekimo veiksniai, vis dar yra menkai suprantami ir liks tokie, kol nebus iškeltas Džeimso Webbo kosminis teleskopas.
„Jei būtumėte ateivis, tai pažvelgęs į mūsų Saulės sistemą ir pamatęs Merkurijų, būtumėte šiek tiek nusivylę“, – pasakojo ji „SciAm“.