Kodėl Tarptautinėje kosminėje stotyje bandoma auginti jautieną ir kaip tai vyksta - nuo to gali priklausyti ir Žemės ateitis (2)
Daugelis žino, kad maistas kosmose yra pakankamai blankus ir skurdus. Tačiau nauja technologija į astronautų mitybą pamažu atneša revoliuciją.
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pirmieji astronautai kosmose savo maistą išsispausdavo iš specialių tūbelių, primenančių dantų pastos tūbeles. Šiandieniniai astronautai gali valgyti ledus ir šviežius vaisius bei paskaninti savo maistą skysta druska ir pipirais.
Tačiau tebeegzistuoja apribojimai astronautų maistui – jis turi būti atsparus mikrogravitacijai. Bet koks maistas, kuris, pavyzdžiui, trupa, laikomas pavojingu, mat maisto dalelės gali užkimšti erdvėlaivių elektros sistemas ar oro filtrus.
Maistas taip pat turi išlikti tinkamas vartoti ilgą laiką, jei kartais nepavyktų gauti numatyto maisto atsargų papildymo.
Todėl technologijų kompanijos eksperimentuoja ir išbando būdus, kuriais būtų galima užsiauginti maisto erdvėlaivyje.
Rugsėjo pabaigoje Izraelio maisto technologijų startuolis „Aleph Farms“ pirmą kartą mėgino kosmose užauginti mėsą, tam pasitelkdamas 3D spausdintuvą, rašo „Business Insider“.
Šis eksperimentas nėra visiškai naujas dalykas, nes „Aleph Farms“ jau nuo 2018-ųjų gruodžio kepė laboratorijoje užaugintos mėsos kepsnius, tačiau jis įrodo, kad mėsa gali būti užauginta bet kokioje atšiaurioje aplinkoje.
Kosmonautai mėsos ląsteles panaudojo biospausdinimui 3D spausdintuvu
Kad pagamintų laboratorijoje užaugintą mėsą, „Aleph Farms“ pirmiausia biopsijos būdu išgauna karvės ląstelių. Tuomet ląstelės patalpinamos į maistinių medžiagų „sultinį“, kuris imituoja aplinką, esančią karvės organizme. Čia jos išauga į ploną kepsnio gabalėlį.
„Esame vienintelė kompanija, galinti gaminti visiškai tikros mėsos tekstūrą atitinkančią užaugintą mėsą su raumeninėmis skaidulomis ir kraujagyslėmis – visomis sudėtinėmis dalimis, kurios yra būtinos audinio struktūrai ir jungtims“, – praėjusiais metais „Business Insider“ pasakojo „Aleph Farms“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Didier Toubia.
Tačiau tam, kad galėtų auginti mėsą kosmose, „Aleph Farms“ teko visą procesą kiek pakeisti.
Kompanija pirmiausia karvės ląsteles ir maistinių medžiagų sultinį supylė į uždarus mėgintuvėlius. Po to šie mėgintuvėliai buvo sukrauti į Kazachstane buvusį erdvėlaivį „Sojuz MS-15“. Rugsėjo 25-ąją erdvėlaivis pakilo į Tarptautinės kosminės stoties Rusijos segmentą, besisukantį už maždaug 400 kilometrų nuo Žemės.
Kai mėgintuvėliai atvyko į stotį, rusų astronautai (šalyje paprastai vadinami kosmonautais) panaudojo juos vadinamajam biospausdinimui, pasitelkę Rusijos kompanijos „3D Bioprinting Solutions“ 3D spausdintuvą. Spausdintuvas ėmė dauginti mėgintuvėliuose buvusias ląsteles ir sukūrė raumeninį audinį – „mėsą“. Mėginiai spalio 3 dieną sugrįžo į Žemę – kosmonautai jų nesuvalgė.
„Šio eksperimento tikslas buvo griežtai apibrėžtas kaip idėjos pagrindimas“, – „Business Insider“ aiškino „3D Bioprinting Solutions“ projektų vadovas Grigorijus Šalunovas.
Pasak jo, ateityje kompanija viliasi baltymų šaltiniu aprūpinti misijas giliajame kosmose ir pirmąsias kolonijas Mėnulyje bei Marse. Šis eksperimentas – ne pirmas kartas, kai kosmose dirbtiniu būdu buvo bandoma užauginti maistą. 2015-aisiais Tarptautinėje kosminėje stotyje astronautai užaugino romaninę salotą.
NASA dabar kuria „kosminį sodą“, kuriame gali augti salotos, braškės, morkos ir bulvės. Visa tai vyktų orbitoje aplink Mėnulį skriejančioje stotyje „Gateway“, turinčioje tapti platforma astronautų skrydžiams nusileidimo moduliais. Stotį netolimoje ateityje ketina paleisti NASA.
„Kosminės mėsos“ eksperimentas – ženklas, kad mėsą tokiu būdu Žemėje galima užauginti bet kurioje vietoje.
Galimybė spausdinti mėsą mikrogravitacijos sąlygomis yra gera žinia ne tik astronautams. Ši galimybė taip pat reiškia, kad kompanijos galėtų spausdinti mėsą atšiauriomis sąlygomis Žemėje, ypač ten, kur trūksta vandens ar žemės.
Kad gautume vieną kilogramą sveriantį jautienos gabalą, tinkantį kepsniui, įprastomis sąlygomis reikia beveik 20 tūkstančių litrų vandens.
Tačiau auginant dirbtinę mėsą prireikia maždaug dešimt kartų mažiau vandens ir žemės nei įprastinėje gyvulininkystėje.
Laboratorijoje užauginta mėsa taip pat lengviau ir greičiau pagaminama – „Aleph Farms“ savo produktą vadina „minučių kepsniu“, nes jam išlepti pakanka vos poros minučių.
Dabar poreikis pagaminti kuo daugiau maisto ir tausoti gamtos išteklius yra svarbesnis nei bet kada.
Neseniai Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės atliktas tyrimas parodė, kad mūsų maisto pramonė – įskaitant žemę ir išteklius, kurių reikia galvijams auginti – sukuria 37 procentus viso pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Pranešime „Business Insider“ „Aleph Farms“ pasakojo, kad kosmose atliktas kompanijos eksperimentas buvo tiesioginė reakcija į šiuos iššūkius.
„Atėjo metas amerikiečiams ir rusams, arabams ir izraeliečiams pakilti aukščiau už visus konfliktus, susiburti į komandas ir susivienyti mokslo labui, kad išspręstų klimato krizę ir maisto saugumo poreikius. Mes visi gyvename toje pačioje planetoje“, – teigė kompanija.