Siūlo paaiškinimą, kodėl dar neaptikome ateivių: paradoksas, kurį priimti gali būti sunku, nes jis mūsų civilizacijai prognozuoja likimą, dar baisesnį nei išnykimas

Seniau žmonės tvariau ūkininkavo, tvariau prižiūrėjo medžius ir t.t. Dabar yra žalieji kurie rėkauja ir yra ūkininkai, kuriem rūpi tik kuo daugiau medienos nusikirsti ar kuo daugiau derliaus prirausti, nesvarbu kokia bus dirvožemio erozija. Kam tą dirvožemį puoselėt, gi galima smėlyje auginti - beveik kaip hidropodinis būdas - pilam daug trąšų, pesticidų ir auga kas reikia. Kitas dalykas, tai taip, mums labai rūpi išsaugoti kitas civilizacijas. Niekada jų nesutryptume. Leistume vystytis. O kas, jei rasim būdą nuskristi sukaupę labai daug resursų į vieną saulės sistemą, o ten - tinkama gyventi žemė. Deguonis, vanduo, ~1g. Planetoje galima aptikti kažkokių bakterijų, ar ten vienalasčių, bet kitokios gyvybės nėra. Dėsim skersą ir įsikursim, ar apsisuksim ir paliksim pasaulį vystytis dar milijoną metų? Kur ta riba, kada jau nebelysim į naują planetą, kurią pasiekti mums kainuos labai labai labai daug?

HardAxe, šiaip esi neteisus. Ūkininkai, kuriem žemė priklauso, rūpintis bando ilguoju laikotarpiu, nes jei liks smėlis ar pan., tai pilk nepylęs tų trašų, derlingumas kris dėl dirvos negebėjimo išlaikyti trašų, mikroelementų ir vandens. Tik trūksta išprūsimo ūkininkų. Na aišku kai žemė nuomojama, tokia problema kyla. Ir kaip ir visada ir visur, yra kuriems ir dabar rūpi tvarumas, yra ir tada kam nerūpėjo tvarumas. Žmonės iš esmės nesikeičia, pasikeičia kažkiek supratimas, proporcijos keičiasi išsilavinusių ar žmonių kuriems rūpi, bet tik tiek.

Hardaxe moraline dilema gali but issprendziama teraformuojant negyvenamus pasaulius. Isivaizduojant, kad jeigu pasieksime toki lygi, kad galesime kolonizuot kitas planetas, teramormacija nebutu didelis issukis. Butu taip, jei tarkim randam tinkama planeta uz keliu simtu ar tukstanciu sviesmeciu, pirmiausia butu issiustas zondu robotu laivas, kuris per kelis simtmecius, kas visgi tera akimirka kosminias mastais, paruostu planetą tinkamą gyventi zmonems. Nors kazkaip abejoju ar mikrobai butu moraline dilema, kolonizuot planeta. Kitas dalykas, oponuojant pirmam tavo teiginiui, turetum pastebet, kad ir kiek siktume palnetoj, bet pastaruoju metu, tai matom ir bandom keistis, zalioji politika isivysciusiose salyse populiari, manau, einam teisinga linkme. Kazkaip noreciau tiket, kad atetis nebus tas apokoliptinis pasaulis, o atvirksciai.

Tokio dalyko kaip „tikrai“ čia nėra, tuo labiau per ateinančius tūkstantmečius, bet artimiausiu metu vargu, ar bus koks nors proveržis šioje srityje. Jei kažkur už tūkstančio šviesmečių nuo mūsų prieš tūkstantį metų egzistavo kokia nors pažangi civilizacija, ji turi būti specialiai sumaniusi mūsų kryptimi pasiųsti signalą. Ir ne šiaip sau namų radijo, o tokį, kuris paliktų pėdsaką tūkstantį metų už tūkstančio šviesmečių. Žmonės egzistuoja tūkstančius metų, o radijo signalus įvaldę ir naudoja vos pusantro šimto metų. Tūkstantis šviesmečių dar yra palyginti neblogai iš Žemės matoma ir tyrinėjama sritis. Ir ten ničnieko nerasta, tik dujos ir akmenukai. Tik čia reikia skirti kontaktą ir atradimą nuo faktinio egzistavimo. Kažkur kitur gyvybė tikrai gali egzistuoti, bet ją aptikti trukdo fizika.

skaiciau. fignia visiska. erlicko lygis. mazdaug ka ziuriu ir matau - ta ir sneku... cia yra tiesiog stebetojo pozicija, kuris nesugeba kistis i procesa. temoka tik dalyvaut. panasu i sakykim eilinio alkoholiko gyvenima saves tobulinimas tera tik papildomu galimybiu igijimas. tie visi "dvasiniai" ar ten "humaniniai" tobulejimai - yra myzimas i bata ir uostymas - primygtinai sakant kad kvepia kai pamatine nuostata nesvarbi - tipo "del skonio nesigincijama" ir isvada tokios veiklos nebeprasmiskumo tipo teigiama su ateiviu paieska irgi lygiai tas pats. jei mes sukursim ka nors realiai technologiskai vertingo - jie patys mus susiras tada ir suzinosim - yra jie ar ne

Čia kaip su ekologija ir kitokiom gyvūnų ar ten rasių teisėmis - į visas tas moralkes pradedama kreipti dėmesį tada kai galima sau leisti tokią prabangą :) Kai visuomenė jau pakankamai gerai ir sočiai gyvena, išauginama aktyvistų karta etc. Ko gali ir nebūti prireikus skubiai išsikelti iš savos planetos :)

Čia gal analogija būtų misija į marsą. Nuskristi įmanoma, bet nėra labai lengva ir pigu. Turim kelis zondus, kelias vietas kur galbūt galima rasti bakterijų... Turim muską, kuris ruošiasi ekspediciją/koloniją. Kaži ar įkurdami koloniją įsitikinsim, kad marse nėra bakterijų? O jei rasim bakteriją, ar nebeliesim marso dar milijoną metų, per kurį galbūt išsivystys aukštesnė gyvybės forma? O tokia nuomuonė nepasikeis per ateinantį 1000 metų?

dabar tiksliai neprisimenu kaip yra su Marsu, nes jis jau gali but uzterstas zemiskom bakterijom, atkeliavusiom su zondais. Bet pvz Saturno zonda Cassinni, misijos pabaigoje, nukreipe susinaikinti i Saturna, kad netycia neuzterstu jo palydovu su galimai esancia gyvybe. Taigi i tai tikrai kreipia demesi, bet del moksliniu tikslu. Juk nebutu labai idomu atrasti gyvybe kitam saules sistemos kune ir suprast kad jos kilme zemiska. Kitas dalykas, kalbant apie gyvybe, kad suprastum laiko masteli su vienalasciais. Vienalasciai zemeje atsirado beveik iskarto, kai tik zemes pluta atveso. Beda tame, kad tokai gyvybes forma vyravo daugiau nei 3 milijardus metu ir tik pries 700 milijonu metu, atsirado daugialasciai. Cia atsakymas i tavo minti, kad palaukus milijona metu, kazkas gal issivystys. Atsakymas kad greiciausiai ne:)

O bakterijos gali išgyventi Marse?

man atrodo tu neteisingai supranti kas yra gyvybe. cia nera skirtinga gyvybe - vienalasciai ir daugialasciai. cia ta pati gyvybes rusis. tiesiog vienalastis organizmas yra pilnavertiskai nepriklausomas, turintis visus reikiamus instrumentus egzistavimui vienoje lasteleje. o daugialastis organizmas turi nepilnavertes-priklausomas lasteles - kurios atskirai is esmes zutu - jei nebus bendroje kolonijoje. taigi ten lasteles visiskai kitokios. ir ne ju kiekis svarbu - svarbu kad atskirai jos negali egzistuot. ir cia yra tik evoliucinis vieno nedalomo organizmo-gyvybes rusies patobulinimas - kai su didesniu lasteliu kiekiu gaunama didesne organizmo galimybiu ivairove. bet organizmas vistiek vienas - nesvarbu kad ji sudaro daug skirtingu lasteliu. vietoj vienos universalios. vienalasciai tiesiog paprastesnes gyvybes formos ir ju ir dabar manau yra didzioji dauguma. ir toliau jie ten evoliucionuoja ir tobulinasi savo monopilnavertelastele. o daugialasciai organizmai - gyvybes rusiu mazuma. taip kad evoliuciniai laikotarpiai cia net nera svarbu... svarbiau yra sarysio sistema - kaip ten susije tos lasteles. ir va cia jau svarbu laikotarpiai - nuo kada kokia sarysio stadija atsirado. bet kazkodel mazai kas ta klasifikuoja sistemiskai... tipo = bam - atsirado daugialasciai ir viskas cia isvis nesamone. ten manau buvo darnos gyvybes migracijos is pvz dvilasciu i vienalasti ir atgal. kai budavo dvieju skirtingu vienalasciu simbiozes visokios ir pan. zmoguje pvz kraujo kuneliai visokie manau yra toks pvz, kai ne iki galo suintegruota daugialaste sistema. ir ten kokie nors limfocitai yra vos ne nepriklausomi organizmai. ir gali perpilt principe kitam zmogui. o va kur yra kaip tie silurai ar kaip ten, kur klonu kolonija juroje plaukioja. va ten yra jau principe kita gyvybes rusis. kur klonai ir atskirai gali egzistuot. bet gali ir kolonijoje. va ten gyvybes sarysis is esmes kitokio lygmens. jei tokiu elementariu dalyku mokslas nemato vienalasciuose - tai ka jis ten gali rast tame Marse ar dar kur? strukturinis sudetingumas gyvybeje ir yra svarbiausia. o cia manau svarbiausia-auksciausias lygmuo yra mastymo savybes evoliucinis atsiradimas. kai organizmo struktura keiciama tiesiog pagal poreiki. tu ten gali sistemingai siekt rezultato ir issiformuot atminti ir neuronu tinkla.

jei sugebetu isgyvent kelione kosmosu, tai Marsas tikras rojus butu. Pasidomek ekstremofilais, kokiom salygom jie gali isgyvent.

Dabar tiesiogiai vadovauju autoservisui ir pamainos meistras ir vadovas, atėjau į darbą kai autoservisas buvo be darbo, be darbuotojų ir be gero vardo, dabar visą tai turim, jei jau taip įdomu nors ir visiškai ne į temą..., bet iš tų rašinėlių aišku, kad pačiam neteko nieko panašaus dirbti... Jokio supratimo kas kolektyve svarbiausia, nuo ko prasideda vadyba...