Reliatyvumas patikrintas dvinarėje žvaigždėje: čia pirmą kartą užfiksuotas gravitacinis raudonasis poslinkis ()
Reliatyvumo teorija prognozuoja įvairius pokyčius, nutinkančius stipriame gravitaciniame lauke. Vienas jų – gravitacinis raudonasis poslinkis: šviesa, sklindanti iš masyvaus kūno prieigų, paraudonuoja. Efektas išmatuotas Saulės sistemoje, tačiau čia jis labai menkas. Keletą kartų jis išmatuotas aktyviuose galaktikų branduoliuose, tyrinėjant spinduliuotę, atsklindančią beveik nuo juodosios skylės įvykių horizonto.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dabar pirmą kartą gravitacinis raudonasis poslinkis užfiksuotas prie neutroninės žvaigždės. Dvinarę sistemą 4U 1916−053 sudaro neutroninė žvaigždė ir gerokai mažesnė kompanionė, apsukanti orbitą vos per 50 minučių. Kompanionės medžiaga nuolat teka neutroninės žvaigždės link ir sudaro aplink ją akrecinį diską. Kartais disko kraštas pridengia neutroninę žvaigždę ir visa sistema pritemsta; stebėjimai pritemimo metu ir tarp jų leidžia tyrinėti skirtingas akrecinio disko dalis.
Nustatyta, kad tarp pritemimų matomos geležies bei silicio dujų absorbcijos linijos yra paraudusios – nežymiai, bet išmatuojamai. Jų bangos ilgis į raudonąją pusę pasislinkęs maždaug viena tūkstantąja dalimi. Tai reiškia, kad sugerties linijos atsiranda poros tūkstančių kilometrų atstumu nuo neutroninės žvaigždės. Pritemimo metu efekto nebelieka – disko pakraštyje reliatyvistiniai efektai pernelyg silpni, kad galėtume juos išmatuoti.
Tyrimo rezultatai arXiv.
